Taip jis kalbėjo Bendrijos narėms ir Europos Parlamentui sutarus dėl penkių atskirų ES taisyklių, kurios numato, kaip valdyti prieglobsčio prašytojų ir migrantų srautus bei kaip veikti staiga kilus migracijos krizėms.

Vienas iš pakeitimų – privalomo solidarumo mechanizmo atsiradimas, reiškiantis tam tikros migrantų dalies perkėlimą į kitas ES šalis. Jei kuri nors bloko narė atsisakytų priimti šiuos žmones, ji turėtų skirti finansinį ar materialinį indėlį priimančioms šalims.

Lietuva yra paskaičiavusi, kad esant dabartiniams neteisėtos migracijos srautams šaliai per metus tektų priimti 158 atvykėlius į ES arba sumokėti 3,18 mln. eurų.

„Šiandien pranešus žinią, kad pasiektas politinis sutarimas, tai nereiškia, kad reglamentas įsigalioja šiandien ir dabar. Dar iki jo įsigaliojimo praeis gerokas laikotarpis, o galutinis jo patvirtinimas vyks EP balandį“, – BNS trečiadienį sakė A. Abramavičius.

„Tada dar įsigalios 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tai tokiu atveju turbūt sprendimą, ką pasirinkti, ar priimti 158 migrantus per metus, ar mokėti įnašą, reikės pasirinkti gerokai vėliau: tikrai ne šiandien ir tikrai ne kitąmet“, – pridūrė jis.

ES migrantų reforma taip pat apima greitesnį neteisėtai atvykusių asmenų patikrinimą, sulaikymo centrų pasienyje kūrimą, greitesnį asmenų, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, išsiuntimą.

Taisyklėse kalbama ir apie situacijas, kai trečiosios šalys ar priešiški nevalstybiniai veikėjai siekia migraciją išnaudoti kaip priemonę destabilizuoti ES, todėl jose numatomi laikini nukrypimai nuo įprastinės prieglobsčio suteikimo tvarkos.

Dėl pastarųjų pokyčių aktyviai pasisakė Lietuva, prieš kelerius metus susidūrusi su išaugusiais migrantų srautais iš Baltarusijos.

„Tam tikras Lietuvos laimėjimas, manau, čia yra, – kalbėjo A. Abramavičius. – Atsiranda procedūrinis palengvinimas: migrantų apgyvendinimas supaprastintomis sąlygomis ir jų judėjimo ribojimas.“

„Tokiu atveju procedūros būtų panašios toms, kurias mes taikėme 2021 metais“, – pridūrė viceministras.

Dėl 2021 metais kilusio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Lietuva kaltino Minsko režimą. Per daugiau nei pusmetį į Lietuvą tuomet neteisėtai atvyko apie 4,2 tūkst. migrantų. Jiems taikyti judėjimo ribojimai, tačiau šiems pasibaigus, didžioji dalis migrantų paliko šalį.

Siekiant stabdyti migracijos srautus, Lietuva pradėjo taikyti apgręžimo politiką. Nuo 2021-ųjų rugpjūčio pasieniečiai migrantus apgręžė beveik 22 tūkst. kartų.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo. Anot jo, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.

Šiuo metu su išaugusiais migracijos srautais susiduria pietinės Europos šalys, ypač Graikija ir Italija. Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių „Frontex“ užregistravo daugiau kaip 355 tūkst. neteisėto sienos kirtimo ir atvykimo į bloką atvejų – tai 17 proc. padidėjimas.

Šiemet prieglobsčio prašytojų skaičius gali viršyti milijoną, nurodo ES prieglobsčio agentūra.