Iš kišenės
Afrika tikisi lengvatikių
Sukčiai iš Afrikos žurnalistų ramybėje nepalieka net per profesinę šventę. Galbūt tikrina jų budrumą? Toks Tonis Ekvuekvė iš Zimbabvės kreipėsi į “Klaipėdos” įmonės “vyriausiąjį vadybininką” su “labai naudingu pasiūlymu”. Nors mes nesame įmonė, turime ne vyriausiąjį vadybininką, bet vyriausiąjį redaktorių, verteivai iš Afrikos tai - smulkmena.
“Misteris Tonis” praneša, kad jis - Ngobės Ekvuekvės sūnus (matyt, tai - rekomendacija, tamsiaodis mano, kad mes privalome pažinoti jo tėtušį). Kur slypi “naudingo pasiūlymo” iš Afrikos esmė?
Naudojasi godumu
“Tokie laiškai į Lietuvą pradėjo atkeliauti nuo 1922 metų, iš pradžių verslininkai juos gaudavo iš Nigerijos, - prisimena Viačeslavas P., jūrinės įmonės, turinčios ryšių dešimtyse pasaulio šalių, vadybininkas. - Šis laiškas - praktiškai toks pat, kaip ir 1992 metais. Lengvatikių ieškojimo sistema nepasikeitė.
Net neskaitęs laiško galiu nusakyti nusikaltėlių veiksmų schemą: rašo neva kokio nors ministro “giminaitis” - vardas parenkamas iš interneto. Esmė visada lieka ta pati - girdi, jūs žinote, kokia sunki mūsų padėtis, mano tėvą atleido, o jis - sąžiningas žmogus, į valdžią atėjo niekšai, o pas mano sąžiningąjį tėtušį liko 5-50 mln. dolerių, kuriuos reikia gelbėti. Jūsų kompaniją rekomendavo kaip labai patikimą, todėl praneškite savo sąskaitos numerį, o mes į ją pervesime tuos milijonus. Girdi, jiems reikia išgabenti pinigus iš šalies. Jie labai pasitiki klientu, todėl siūlo jam už suteiktą paslaugą pasilikti 15 proc. nuo šių milijonų.”
Kėdės - ryte?
Čia prasideda antrasis aferos etapas, tik su sąlyga, kad auka jau susidomėjo ir prarijo kabliuką. Auka pradeda susirašinėti su sukčiais. Šie teigia, kad, norint organizuoti milijonų pervedimą į aukos sąskaitą, reikia atidaryti sąskaitą. Tam tikslui jie turi papirkti valdininkus, todėl būtina į Afriką skubiai pervesti 5 tūkst. dolerių. Jeigu auka spyriojasi, sukčiai sumą gali sumažinti. “Nusikaltėliai naudojasi pasitikėjimu - girdi, mes tavimi pasitikime ir pervedame milijonus, o tau gaila varganų 5 tūkst. dolerių? Jeigu negali, pervesk nors 1 tūkst. dolerių, nors 500. Ne? Tada tiks ir šimtas. Tai juk Afrika”, - pastebi vadybininkas.
Ar Lietuvoje kas nors susigundo tokiais pasiūlymais? Pasak vadybininko, praėjusio dešimtmečio viduryje keli Lietuvos verslininkai susidomėjo šiais pasiūlymais - labai jau didelės sumos. Vienas verslininkas netgi skrido į Nigeriją, kur sukčiai jį paėmė įkaitu. Vėliau šeima nelaimėlį išpirko.
Vadybininkas siūlo visiems, kurie gauna panašių pasiūlymų, nebūtinai iš Afrikos, elgtis taip, kaip elgiasi jie, - juos išmesti. Vadybininko teigimu, tikriausiai aferos perėjo į antrąjį ratą, vietoje Nigerijos sukčių laiškus į Lietuvą rašo zimbabviečiai. Juose kalbama ne apie iš posto nuverstą tėtušį, bet apie baltųjų fermerių priespaudą. Tačiau tai - detalės. Kartais nereiktų pamiršti, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose.
Naujausi komentarai