2002 m. rugpjūčio 14 d. "Alita" Vyriausybės nutarimu įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą.

2003 m. sausio 27 d. Valstybės turto fondas (VTF) pateikė "Alitos" privatizavimo programą, pagal kurią nustatyta privatizuojamo akcijų paketo pradinė kaina – 50 mln. litų už parduodamą 83,77 proc. bendrovės akcijų paketą.

2003 m. gegužės 7 d. dalyvauti "Alitos" privatizavimo konkurse registruoti keturi dalyviai: įmonės vadovų Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus ir Dariaus Vėželio konsorciumas ("Invinus"); Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca; bendrovių "Eugesta" ir "Vinvesta" konsorciumas bei "Mineraliniai vandenys".

2003 m. birželio 26 d. privatizavimo konkurso laimėtoju paskelbtas L.Bosca, kuris už įmonės akcijas pasiūlė per 90 mln. litų.

"Vertinant Europos mastu, mūsų pasiūlyta kaina už "Alitą" yra nedidelė. Ji paremta išsamiais ekonominiais skaičiavimais ir, mūsų manymu, atitinka įmonės vertę", – kalbėjo L.Bosca.

Konkurso laimėtojas tikėjosi įmonės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti per kelis mėnesius ir žadėjo ne tik investuoti į pažangiausias putojančio vyno gamybos technologijas, bet ir išgarsinti "Alitos" vardą visoje ES.

Vos įvardijus privatizavimo konkurso nugalėtoją ėmė sklisti kalbos, kad būsimi įmonės savininkai gali būti susiję su nusikalstamu pasauliu. Kalbėta, jos Kauno nusikalstamos grupuotės apie 1997 m. neva bandė iš "Alitos" perimti produkcijos platinimo verslą ir grasino, jog priešingu atveju bus įsteigta pigesnį šampaną gaminsianti gamykla. "Alitos" vadovai spaudimui esą nepasidavė, o po kurio laiko Kaune buvo įsteigta putojančius gėrimus gaminanti įmonė "Boslita ir Co". Apie 1,250 mln. litų į ją buvo investavęs ir L.Bosca, tačiau pakviestas derėtis dėl "Alitos" pirkimo, jis tvirtino Kauno bendrovės akcijų nebeturįs.

2003 m. rugsėjo 2 d. VTF pakvietė L.Boscą atvykti ir parafuoti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekto, tačiau šis per nurodytą laiką esą neatvyko. Italijos verslininkas aiškino neatvykęs, nes derybos dar nebuvo baigtos, ir iš karto valstybinei institucijai pagrasino teismu.

Iš teisėsaugos institucijų gavus informacijos apie "Alitos" privatizavimo konkurso laimėtoju paskelbtą L.Boscą ir su juo susijusius asmenis, rugsėjo pradžioje tuometis Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas VTF pareigūnų reikalavo papildomai įvertinti padėtį. Būgštaudamas, kad "Alitos" neištiktų "Alytaus tekstilės" likimas, A.Brazauskas net pareiškė, jog siekiant išvengti ankstesnių klaidų dėmesys turi būti skiriamas ne tik pasiūlytai kainai, bet ir tam, ar potencialūs pirkėjai patikimi.

2003 m. spalio 14 d. VTF panaikino privatizavimo konkurso rezultatus ir pavedė dėl įmonės akcijų pardavimo derėtis su antrą vietą užėmusiu konkurso dalyviu – bendrove "Mineraliniai vandenys", už "Alitą" pasiūliusia 60 mln. litų. Tačiau tą pačią dieną "Mineraliniai vandenys" bei "Eugesta" ir "Vinvesta" raštu atsisakė toliau dalyvauti privatizavimo konkurse.

"Vos prieš keletą savaičių VTF vadovas Povilas Milašauskas Seimo pirmininką Artūrą Paulauską tikino, kad privatizavimas vyksta skaidriai ir kad VTF neturi jokios informacijos, leidžiančios suabejoti konkursą laimėjusios bendrovės "Bosca" patikimumu, tačiau praėjusią savaitę paaiškėjo, kad "Boscos" vadovas sutartu laiku net neatvyko parafuoti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Seimo pirmininkui kyla rimtų abejonių, ar VTF vadovas yra pajėgus užtikrinti skaidrią privatizavimo eigą ir maksimalią naudą Lietuvos valstybei", – tuomet parlamento pirmininko žodžius perdavė atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

Jis patikino, kad A.Paulauskas gavo papildomos informacijos iš teisėsaugos organų apie "Alitos" privatizavimo eigą, kuri sustiprino abejones ne tik konkurso nugalėtojo parinkimu, bet ir pačiu VTF.

"Kol kas nematau pagrindo nepasitikėti VTF vadovu ir šiuo klausimu nenoriu dalyvauti tokioje neakivaizdinėje diskusijoje", – tuomet diskusijas tildė A.Brazauskas.

2003 m. spalio 21 d. antrą vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu pripažintas konsorciumas "Invinus". Lapkričio pradžioje sutarties dėl "Alitos" akcijų paketo pirkimo–pardavimo projektas buvo parafuotas ir pateiktas Vyriausybei.

2003 m. lapkričio 17 d. Italijos įmonių grupės "Bosca" vadovas ir savininkas L.Bosca kreipėsi į teismą ir apskundė VTF sprendimą nutraukti su juo derybas dėl alkoholio gamybos bendrovės "Alita" akcijų pirkimo.

"Metodai, kuriais buvo nutrauktos derybos dėl "Alitos" akcijų pirkimo, sukelia daugiau nei nuostabą. Derybų procedūros buvo akivaizdžiai pažeistos", – pareiškė L.Bosca, įteikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui. – Derybų grupės dar nebuvo susitarusios dėl kelių esminių sutarties punktų. Kaip galima parafuoti sutartį, jei nebuvo derybų grupių suderinto galutinio sutarties teksto?!"

"Analizuojant derybų eigą susidaro įspūdis, jog man tiesiog nenorėta parduoti akcijų, – teigia L.Bosca. – Abejonių kelia vien tai, kad oficialus pranešimas apie nutrauktas derybas mane pasiekė nuo sprendimo praėjus daugiau kaip savaitei."

Pasak L.Boscos, įtarimų dėl tikrųjų derybų su juo nutraukimo priežasčių kelia ir vėliau VTF pareigūnų paskleisti gandai, neva Italijos verslininkui galėjo iškilti mokumo problemų.

"Iš anksto buvau susitaręs su solidžiu Šveicarijos banku, kad būtų finansuojamas akcijų pirkimas, ir VTF pareigūnai tai žinojo", – teigė italų verslininkas.

L.Boscai atstovaujančių advokatų pateiktame ieškinyje prašoma italų verslininko pašalinimą iš derybų dėl "Alitos" akcijų pirkimo–pardavimo pripažinti nepagrįstu. Taip pat prašoma kompensuoti dėl to patirtus nuostolius, kurie įvertinti 2,4 mln. litų. Tačiau į privatizavimo procesą italas grįžti nepretendavo.

Neoficialiai kalbama, kad L.Boscos nesėkmę "Alitos" privatizavimo epopėjoje galėjo lemti ir pasklidusi informacija apie tariamus ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis. Pasigirdo spėlionių, jog tokią italo opiniją esą galėjo tendencingai suformuoti teisėsaugos pareigūnai, vykdydami generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus valią. Ilgai Alytuje dirbęs komisaras neva gana artimai bendrauja su "Alitos" vadovu Vytautu Junevičiumi.

2003 m. gruodžio 1 d. Generalinė prokuratūra ir Seimo Antikorupcijos komisija įspėjo Vyriausybę, kad konsorciumą "Invinus" pripažinus antros vietos laimėtoju galėjo būti pažeisti teisės aktai, o valstybei padaryta žala.

2003 m. gruodžio 24 d. Vyriausybė pritarė "Alitos" akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui. Įmonės akcijos parduotos už 58,05 mln. litų įmonės vadovų V.Junevičiaus, V.Pečiūros, A.J.Stankevičiaus ir D.Vėželio konsorciumui. Sutartis pasirašyta 2004 m. sausio 6 d.

VTF sprendimas pradėti derybas su mažiausią kainą už "Alitą" pasiūliusiu šios bendrovės vadovų konsorciumu sukėlė viešų įtarimų, kai buvo paskelbta slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kurioje teigiama, jog alkoholio įmonių privatizavimo eigai įtakos turėjo užkulisiniai susitarimai.

2004 m. vasario 24 d. prezidento Rolando Pakso patarėjas Romualdas Senovaitis apsilankė VSD Alytaus apygardos skyriuje ir, tvirtindamas, kad vykdo prezidento pavedimą, pareikalavo skyriaus vadovo Alberto Sereikos, kad šis perduotų operatyvinę bylą dėl "Alitos" privatizavimo.

2004 m. vasario 25 d. R.Paksas pareiškė turįs informacijos apie galimą paties VSD nusikalstamą veiklą privatizuojant "Alitą". VSD atmetė kaltinimus ir paragino R.Paksą grąžinti neteisėtai paimtą operatyvinę bylą. Viešumoje svarstyta, kad apkaltos proceso į kampą įspraustas R.Paksas operatyvinę medžiagą apie "Alitos" privatizavimą gali panaudoti politinėje kovoje su kitais aukščiausiais valstybės vadovais, neva prezidentą pasiekė informacija apie abejotiną Seimo pirmininko Artūro Paulausko ir premjero A.Brazausko vaidmenį privatizuojant "Alitą".

A.Brazauskas šiuos gandus įvertino ištardamas trumpą frazę: "Nesąmonė."

"Visa dokumentacija apie privatizavimo eigą yra Turto fonde. Nėra jokių duomenų, kad procesas vyko neskaidriai. Viskas buvo tikrinama daug kartų. VSD Turto fondui parašė daug pažymų tuo klausimu", – sakė premjeras.

2006 m. spalio 11 d. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad didžiausią kainą už "Alitą" siūlęs L.Bosca buvo neteisėtai pašalintas iš šios bendrovės privatizavimo konkurso. VTF pagal Aukščiausiojo Teismo sprendimą privalėjo jam atlyginti 1,7 mln. litų nuostolius.

2006 m. spalio 26 d. laikinoji Seimo komisija nustatė, kad privatizuojant "Alitą" valstybei padaryta 35,905 mln. litų žala, o atsakomybę už tai turi prisiimti buvęs premjeras A.Brazauskas, buvęs ūkio ministras Petras Čėsna ir buvęs VTF vadovas Povilas Milašauskas.

2007 m. gegužės 23 d. Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad "Alitos" privatizavimas prieštarauja Konstitucijai. Į KT pernai kreipėsi Seimo laikinoji komisija, tyrusi "Alitos" privatizavimo aplinkybes. Komisija atkreipė dėmesį, kad V.Junevičiaus konsorciumas buvo tik ketvirtas pagal pasiūlytą kainą konkurso dėl įmonės privatizavimo dalyvis.

KT nurodė, kad pagal įstatymą, jeigu per nustatytą laiką viešo konkurso laimėtojas neatvyksta parengti arba pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat jeigu nesumoka už įsigytą objektą, VTF turėjo panaikinti konkurso rezultatus ir galėjo pavesti konkurso komisijai derėtis tik su tuo konkurso dalyviu, kurio pasiūlymas nuo geriausio skyrėsi ne daugiau kaip 15 proc.

"Alitos" generalinis direktorius tuomet teigė, kad jo vadovaujamas konsorciumas teisėtai dalyvavo privatizavimo konkurse. "Mes nepažeidėme jokių įstatymų ir įsigijome įmonę teisėtai", – įsitikinęs V.Junevičius.

2009 m. vasario 10 d. Teisingumo ministerija premjerui Andriui Kubiliui pateikė "Alitos" privatizavimo įvertinimą. Tyrimo išvadose teigiama, jog yra galimybė kreiptis į teismą, kad šis privatizavimo sutartį pripažintų niekine. Taigi prieš kreipiantis į teismą rekomenduojama itin atidžiai įvertinti tokio sprendimo naudą ir padarinius. Jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, šalys būtų grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. valstybė turėtų grąžinti už akcijas sumokėtus pinigus, o jai atitektų nuostolingai dirbančios bendrovės akcijos. Atsižvelgiant į dabartinę šalies padėtį, būtina įvertinti, kokios yra Lietuvos finansinės galimybės grąžinti akcijų pirkėjui pinigus ir atlyginti nuostolius, jei to būtų pareikalauta. Taip pat reikia įvertinti dabartinę "Alitos" akcijų kainą ir galimą naudą jas pardavus.

"Kyla grėsmė, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu bus susijęs su papildomais nuostoliais valstybei, todėl būtina labai atsakingai įvertinti visus galimus padarinius", – sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Pasklido gandai, kad bendrovės vadovai irgi jau springsta savo pirkiniu ir dabar esą mielai ją atiduotų valstybei. Tačiau "Alitos" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius V.Junevičius atsisakė komentuoti šiuos teiginius.

"Nekomentuosiu šitų dalykų. Čia visiškai politinis reikalas. Politikai vienas kitą tiesiog daužo mūsų įmonės vardu", – paklaustas, ar sutiktų grąžinti valstybei privatizuotą bendrovę, dienraščiui atsakė V.Junevičius.