Diplomato Ch.Sugiharos namų prieigoms pasidengus sakuros žiedais, čia įsikūrusiame VDU Azijos studijų centre penktadienį švęsta hanami – vyšnių žydėjimo šventė. Jau trečią kartą ji sutapo su Vytauto Didžiojo universiteto organizuojama kasmete Rytų Azijos diena, kurios viena garbingiausių viešnių – Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi – pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvą ir Japoniją.

Suartins Kauną ir Saporą?

Anot ambasadorės, nepaisant didelio atstumo, abi šalis itin suartino diplomatiniai santykiai. „Be abejo, tiesioginis ryšys Japoniją su Lietuva, tiksliau, Kaunu, prasidėjo ir vis dar sieja per diplomatą Chiunę Sugiharą. Gaila, kad šiame name atidaryta ambasada veikė tik metus – iki 1940-ųjų, – apgailestavo diplomatė. – Po jūsų nepriklausomybės atgavimo Japonija rėmė lietuvius. Siūlėme ne maistą – daugiausia tai buvo stažuočių ir mokymų programos mūsų šalyje, orientuotos į administracijos mokymus. Žinau ne vieną aukšto rango Lietuvos pareigūną, kuris buvo atvykęs pas mus kelioms savaitėms. Prieš dvi savaites susitikau kultūros ministrą Šarūną Birutį, kuris man papasakojo, kad 1999-aisiais taip pat tris savaites stažavosi pagal mūsų programą Japonijoje.“

Ambasadorė juokaudama pasidžiaugė, kad ši programa nutraukta dar 2008 m., mat Lietuva pasiekė išsivysčiusios šalies lygį.

Dar vienas Kauną ir Japoniją siejantis ryšys – kasmet organizuojamas Saporo miesto sniego skulptūrų festivalis, kurio laurus yra nuskynę ir tokie garsūs miesto skulptoriai kaip Stasys Žirgulis bei Alfonsas Vaura. Tikėtina, kad Kaunui pagaliau pavyks užmegzti partnerystės ryšius su Saporu: apie tai K.Shiraishi išgirdo iš susitikime dalyvavusių miesto savivaldybės atstovų.

Pažadėjo daugiau turistų

Visi susirinkusieji prisiminė ir bendrą Lietuvos ir Japonijos architektūros renginių ciklą „Rytai-Rytai“, gimusį 2002 m. Kaune ir miestą išgarsinusį visoje Europoje.

„Turiu pasakyti, kad Lietuvos ir Japonijos santykius tikrai dar yra kur tobulinti. Nors turizme pastaruoju metu jaučiame lietuvių susidomėjimą Japonija, tačiau kol kas japonų į Lietuvą užklysta tik vienas kitas. Ar jūs įsivaizduojate, kiek lietuvių gyvena Japonijoje? Tik 159. O ar žinote, kiek japonų gyvena Lietuvoje – ogi 69. Lietuvoje, Kaune, yra tikrai daug didelių gražių erdvių, kur būtų galima pakviesti japonus“, – optimizmo neslėpė ambasadorė.

Jos teigimu, šiais metais Lietuvą jau aplankė beveik 10 tūkst. Japonijos turistų, tačiau tai, palyginus su šalies gyventojų ir turistų skaičiumi, – labai mažai. „Mano darbas – padidinti šį skaičių“, – sakė K.Shiraishi.

Pagiriamasis žodis Lietuvai

„Norint geriau pažinti Lietuvos ir Japonijos santykius, reikėtų giliau pažvelgti į Europos ir Rytų Azijos ryšį, – VDU studentams surengtoje paskaitoje dėstė diplomatė. – Ko gero, nedaug kas galėtų pasakyti, kas yra Rytų Azija. Geografiškai tai – Japonija, Korėjos pusiasalis ir Kinija. Politiškai Rytų Azija susideda iš šių trijų šalių ir visos Azijos. Tai jau dešimt šalių. JTO Rytų Aziją išskiria kaip Japoniją, Kiniją, Korėjos pusiasalį ir Mongoliją. Turime Rytų Azijos komitetą – čia, be jau minėtų trijų šalių, dar yra ir Indija. Mano atsakymas, kas yra Rytų Azija – tai nuo laiko ir vietos priklausanti pasaulio dalis.“

Japonijos pasiuntinė pripažino, kad šis regionas, nepasaint gerų ekonominių rodiklių, dar tolokai nuo svajonių šalies statistiniam piliečiui.

„Ar regionas vieningas? Tikrai ne. Prieš dvejus metus Kinija tapo antra didžiausia pasaulio ekonomika, o Japonija – vis dar trečioje vietoje. Tačiau reikėtų pažvelgti į populiacijos skaičius. Padalijus bendrąjį vidaus produktą žmogui, skaičiai gerokai liūdnesni Kinijoje“, – susirinkusiems studentams sakė K.Shiraishi.

Jos teigimu, geriausiai situaciją Rytų Azijoje atspindi vadinamasis žmogaus socialinės raidos indeksas. Japonija čia dešimtoje vietoje, Pietų Korėja – dvyliktoje, Lietuva – 41-oje, o Kinija – tik 101-oje.

„Tad pagal gerovę žmogui jūs lenkiate Kiniją“, – Lietuvai palankią statistiką analizavo ambasadorė.

„Japonų mokslininkai skirsto Aziją į dvi visuomenės išsivystymo klases: modernią ir postmodernią. Moderni Azija – neturtinga ir su dideliu pertekliumi gyventojų, nusiteikusi karingai. Postmoderni – valdoma demokratinių jėgų, transnacionali – besirūpinanti individų, nevalstybinių organizacijų ir judėjimų vaidmeniu tarptautiniuose santykiuose. Ko gero, galite atspėti, kokias Azijos šalis galime suskirstyti pagal šiuo rodiklius“, – dėstė viešnia.

Pasak K.Shiraishi, Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys, priklauso šiai postmodernistinei klasei, tad jų visuomenės yra panašios.

Sieja trejopi saitai

Anot K.Shiraishi, Japoniją ir Lietuvą sieja trijų tipų ryšiai. „Pirmasis – tapačios mūsų vertybės. Mes gerbiame vieni kitų kultūrą ir istoriją – lietuviai, atvykę į mūsų šalį, rodo pagarbą japonų istorijai ir kultūrai. Taip pat atsidėkojame ir mes. Lietuva – dalis Europos, ir galėtume vardyti daugiau šio ryšio sudedamųjų dalių, tokių kaip rinkos ekonomika ir laisva prekyba“, – sakė ambasadorė.

Antrasis abi šalis siejantis ryšys – saugumas ir jo užtikrinimas. „Savo šalyje turime labai realią branduolinio pavojaus grėsmę, kuri sklinda iš Šiaurės Korėjos. Siekdami sugrąžinti saugumą į regioną, labai glaudžiai bendradarbiaujame su Europa. Abu regionai deda dideles pastangas kovodami su piratavimu – tiek vandenyse prie Somalio ar Pietų Kinijos jūroje, tiek kibernetinėje erdvėje. Ir, be abejo, trečiasis ir stipriausias ryšio tipas – ekonomika ir finansai. Europa – trečioji pagal dydį Japonijos eksporto kryptis. Japonija Europos importo sąraše – penktoje vietoje“, – sakė ambasadorė.