„Turi turėti bent kelis uniformų komplektus: batai, šalmas, neperšaunama liemenė, minkštas bei kietas kevlaras, trumpas ginklas – pistoletas, ilgas ginklas“, – kalbėjo kovinis šaulys Robertas Juodka.
Būti šauliu vien motyvacijos ir laiko neužtenka. Kadangi savanoriai už visus jiems reikalingus daiktus, ginklus, ekipuotę ir mokymus moka iš savo kišenės, pradžiai reikia turėti atliekamus keletą tūkstančių eurų.
„Galima skaičiuoti įvairiai, bet reikėtų maždaug 5 tūkst. eurų. Tai – bazinis komplektas, norint turėti normalią ir kokybišką įrangą, su kuria tiek pačiam nebūtų blogai, tiek būtų funkcionali“, – tęsė R. Juodka.
Tai apriboja visų norinčiųjų galimybę tapti šauliais ir prisidėti prie Nacionalinio saugumo.
„Suprantame, kad kada organizacija veikia tokiais principais, ji prieina tam tikrą ribą. Vien dėl finansinių aplinkybių, vien dėl poreikio esmingai prisidėti prie ekipuotės pirkimo, prie kuro, prie ginklo daugeliui žmonių Šaulių sąjunga tampa mažiau patraukli“, – kalbėjo šaulys Edmundas Jakilaitis.
Šaulių sąjungos iniciatyva Seime jau paruoštas įstatymo projektas, kuris finansavimą organizacijai leistų padidinti šešis kartus.
„Žmonės įsijungia į organizaciją ir jie tikisi kokybiško mokymo, kokybiškų pratybų, ką šią dieną mes labai ribotai galime dėl resursų trūkumo. Neturime nei mokymų centro, nei šaudyklų. Visko turime prašyti arba pirkti už savo lėšas“, – pasakojo Šaulių sąjungos vadas Albertas Dapkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Siūloma, kad Šaulių sąjungai lėšas skirtų nebe Krašto apsaugos ministerija (KAM), o Vyriausybė. Šiuo metu Šaulių sąjungos biudžetas siekia apie 5 mln. eurų, o įsigaliojus naujai tvarkai jis gerokai didėtų jau kitais metais. Kalbama ir apie kiekvienam šauliui numatytą krepšelį, kuris padengtų bent dalį išlaidų.
„Ambicija – apie 30 mln. eurų Šaulių sąjungos biudžetas. Tai – pakankamai rimtas pokytis“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Valstybė iš kišenės neištrauks papildomų pareigūnų. Tad gali į pagalbą ateiti šauliai.
Pagal numatytą projektą Šaulių sąjungos vadą skirtų arba nušalintų ne Krašto apsaugos ministras, kaip dabar, o Vyriausybė premjero teikimu ir pritariant šaulių suvažiavimui. Didėtų ne tik šaulių finansavimas. Siūloma plėsti ir vystyti jiems priskiriamas civilines funkcijas.
„Valstybė iš kišenės neištrauks papildomų pareigūnų. Tad gali į pagalbą ateiti šauliai“, – teigė P. Saudargas.
Šiuo metu Šaulių sąjungai priklauso apie 11 tūkst. narių. Tikimasi, kad padidinus finansavimą per artimiausius aštuonerius metus jų padaugės iki 50 tūkst. Šiemet šaulių gretos gerokai pasipildė kovo 11 d. Kai kuriuos šį žingsnį žengti paskatino Ukrainos užpuolimas. Tarp prisiekusiųjų buvo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė.
Planuojama, kad didės neginkluotų pasipriešinimo šaulių skaičius. Pavyzdžiui, specialistų, medikų, inžinierių ar informacinių technologijų darbuotojų, kurie savo žinias galėtų pritaikyti Lietuvos gynybai ir saugumui. Tam reikalingi specialūs mokymų centrai, kurių iki šiol nebuvo.
„Pagrindinis mokymų centras turėtų būti Vilniuje, bet norime, kad jis būtų ir regioninis. Ateik į Šaulių sąjungą, parodyk, kuo tu stiprus ir ten galėsi tą vaidmenį surasti“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Naują įstatymo paketą tikimasi priimti iki lapkričio.
„Turėkime omeny tai, kad naujas Šaulių sąjungos vadas yra renkamas metų pabaigoje. Tad norime, kad tie rinkimai vyktų naujos institucinės architektūros šviesoje“, – tęsė L. Kasčiūnas.
Skaičiuojama, kad padidinus finansavimą būtų galima sumažinti etatinių Šaulių sąjungos darbuotojų krūvį ir įdarbinti daugiau šiuo metu trūkstamų specialistų.
