Baltarusijos opozicijai trūksta vienybės, ir ji nepasirengusi perimti valdžią, teigia Baltarusijos judėjimo "Už laisvę" pirmininkas Aleksandras Milinkevičius.

Jis drauge su kitais Baltarusijos opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais penktadienį dalyvavo Vilniuje, Seime, surengtuose viešuose klausymuose apie padėtį autoritarinio režimo valdomoje Baltarusijoje.

"Mums svarbu, kad būtų kuo daugiau žmonių, galinčių perimti valdžią. Ar mes pasirengę, jeigu ši valdžia staiga žlunga, perimti valdžią? Dabartinėje situacijoje tai būtų labai sunku padaryti. Mes nevieningi, blogai dirbome su kadrais. Rajonuose turėtų būti du-trys-penki žmonės, kurie žinotų, kas yra lokalinės reformos", - sakė A.Milinkevičius.

Anot jo, būtent šioje srityje Baltarusijos opozicijai galėtų padėti Europos Sąjungos ir kitos demokratinės šalys, pavyzdžiui, rengiant stažuotes, mokymus.

"Mes turime būti savo visuomenei plačiąja prasme pozityvia alternatyva. Dabar mes esame moralinė alternatyva. Mes sakome tiesą, kiti bijo tai daryti, bet dar turime būti tais, kuriais pasitikės ir kuriems norės perduoti valdžią", - sakė jis.

A.Milinkevičiaus tvirtinimu, dabartinė susiklosčiusi situacija dėl požiūrio į Baltarusiją ir jos prezidentą Aleksandrą Lukašenką palankiausia Maskvai.

"Nesu rusofobas, bet iš šių prezidentų rinkimų Baltarusijoje daugiausia išlošė Maskva. Maskva pastatė Berlyno sieną tarp Baltarusijos ir Europos. Jai labai svarbu, šiuo metu Baltarusijoje silpninama proeuropietiška opozicija", - kalbėjo judėjimo "Už laisvę" vadovas.

Pasak jo, Rusija turi ir daugiau poveikio priemonių Minskui - pirmiausia, ekonominių.
Kita vertus, buvęs opozicijos kandidatas į prezidentus teigė, kad Baltarusijos izoliacija nepasiteisino, dialogas esąs būtinas bet kuriuo atveju.

"Jeigu tarp ES ir Baltarusijos nebus dialogo, tai Baltarusija taps nebe priklausoma valstybe, o Rusijos provincija", sakė jis.

Tuo pačiu A.Milinkevičius pabrėžė, kad šiandien, kai Minske beveik visuose teismuose vyksta gruodžio mitingo dalyvių teismai, su oficialiuoju režimu galima vienintelė kalba: "Iš pradžių paleidžiate politinius kalinius, tuomet kalbėsime".

"Dialogas iš diktatoriaus nesukurs demokrato, bet diktatorių galima įstumti į tam tikrą galimybių koridorių, kur jis bus priverstas daryti nuolaidų. Kai vyko dialogas su režimu, represijų buvo mažiau. Tuomet, atrodo, triskart sumažėjo žmonių, kurie dėl žmogaus teisių pažeidimų kreipdavosi į nevyriausybines organizacijas. Žinoma, buvo slaptų, subtilesnių represijų. Niekas nesako, kad išvis jų nebeliko. Tačiau valdžia bijojo jų imtis atvirai", - dėstė A.Milinkevičius.

Buvęs Baltarusijos premjeras, dabar Jungtinės piliečių partijos Nacionalinio komiteto narys Michailas Čigiris Vilniuje prognozavo, kad A.Lukašenkos režimas itin susvyravo dėl ekonominių sunkumų šalyje. Anot jo, valstybė nepragyvena be finansinės paramos iš šalies, be Rusijos energetinių nuolaidų.
"Dabartinė ekonominė padėtis A.Lukašenkai itin pavojinga. Jeigu ir toliau taip tęsis, jis negalės valdyti šalies", - teigė M.Čigiris.

Jo manymu, Baltarusijos prezidentas praėjusių metų gruodžio 19-ąją mitingą Minską išvaikė, nes suprato, kad šių prezidento rinkimų jis realiai nelaimėjo ir kad netrukus į gatves gali išeiti daugiau žmonių.
Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Aleksejus Janukievičius tvirtino, kad greita ir vienareikšmė Vakarų šalių reakcija, smerkianti A.Lukašenkos veiksmus, kai jėga buvo išvaikytas mitingas Minske ir suimti visi kandidatai į prezidentus, lėmė, jog nebuvo dar didesnių represijų.

Visi klausymuose dalyvavę Baltarusijos atstovai teigė, kad su dabar su oficialia šios šalies valdžia galima kalbėti viena tema - apie mitingo dalyvių paleidimą iš kalėjimų.
Praėjusių metų gruodžio 19-ąją pasibaigus prezidento rinkimams, kuriuose nugalėjo A.Lukašenka, Minske įvyko opozicijos demonstracijos. Per jas apie 700 žmonių, 23 jau nuteisti, iš jų 20 - realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Baltarusijos prokurorai pareikalavo vienam Baltarusijos opozicijos lyderių, buvusiam kandidatui į prezidentus Andrejui Sanikovui, kuris kaltinamas organizavus masinius protestus, skirti septynerius metus laisvės atėmimo.