„Klausimas šiandien (antradienį – BNS) apsvarstytas tarpinstituciniame pasitarime ir rugpjūčio 13 dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkė bus papildyta šiuo klausimu“, – BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.   

„Paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Nacionalinis krizių valdymo centras siūlo šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą.

Pasak ŽŪM, šią vasarą Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai būna per visą mėnesį. Vien liepą vidutiniškai iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – net dvi ar trys normos.

Ministerijos teigimu, dėl lietaus nukentėjo skirtingi augalai – nuo žieminių kviečių iki bulvių. Dalis derliaus žuvo, dalies kokybė prastėja, vėluoja jo nuėmimas.

Anot ŽŪM, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų netaikyti sankcijų ūkininkams ir ūkiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų. 

Dėl ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį,  savivaldybės lygio ekstremali situacija jau paskelbta Rokiškio, Akmenės, Kaišiadorių, Kėdainių, Anykščių, Šilutės, Biržų, Kupiškio, Pakruojo, Švenčionių, Radviliškio rajonuose. 

Preliminariais jų duomenimis, ilgi lietūs pažeidė ar sunaikino vidutiniškai nuo 50 iki 70 proc. derliaus – iš viso apie 7,9 tūkst. hektarų.   

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis šiaurinėse savivaldybėse truko nuo gegužės 29-osios, o vėliau – ir kitose savivaldybėse:  Anykščių, Pakruojo, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Joniškio, Švenčionių, Biržų, Ignalinos, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio, Molėtų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos, Trakų.