Finansų ministras Algirdas Šemeta nesugeba mokytis iš savo paties klaidų. Prieš dešimtmetį jis prašovė pro šalį smarkiai padidinęs akcizus alkoholiui, tačiau dabar vėl daro tą patį.

Ekspertai gūžčioja pečiais

Vyriausybei netrukus gali tekti vėl imtis taisyti dar vieną klaidą – mažinti akcizus alkoholiui, kad būtų bent kiek įvykdytas biudžeto pajamų iš akcizų surinkimo planas.

"Naktinių" mokesčių pakeitimo krikštatėviu vadinamas finansų ministras Algirdas Šemeta akivaizdžiai apsiskaičiavo, kai pasiūlė nuo Naujųjų metų smarkiai padidinti akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams.

Be to, kad akcizai skirtingoms prekėms buvo padidinti 5–35 proc., finansų ministras kažkodėl nusprendė, kad biudžetas sugebės surinkti maždaug 12 proc. didesnes pajamas iš akcizinių prekių pardavimo.

Tokie optimistiniai planai atsirado nepaisant Lietuvą užgriuvusios krizės, smarkiai sumažinusios vartojimą, kuris dar labiau smuko, padidinus mokesčius, tarp jų – ir akcizus. "Akivaizdu, kad dėl akcizų surinkimo pernelyg gerai galvota. Neaišku, kuo valdžia rėmėsi krizės sąlygomis taip optimistiškai planuodama surinkti daugiau pajamų iš padidintų mokesčių", – gūžčiojo pečiais ekonomistas Romas Lazutka.

Nuogąstavimai pasitvirtino

Pirmi šių metų mėnesiai patvirtino ekspertų nuogąstavimus, kad padidinti akcizai toli gražu nereikš didesnio jų surinkimo į biudžetą. Ypač tragiška padėtis dėl akcizų alkoholiui.

Pajamų iš akcizų už alkoholinius gėrimus į valstybės biudžetą per šių metų sausio ir vasario mėnesius surinkta tik 112,1 mln. litų – beveik trečdaliu mažiau, nei planuota ir net 36,6 proc. mažiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Pajamų iš visų akcizų sausio ir vasario mėnesiais į biudžetą surinkta 534,4 mln. litų – 8,4 proc. mažiau, nei planuota ir 5,3 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šių metų pradžioje biudžetas iš viso negavo apie 400 mln. litų planuotų pajamų.

Tokia padėtis net ir valdančiųjų konservatorių gretose skatina reikšti nepasitenkinimą finansų ministru. Šiandien jį su premjeru Andriumi Kubiliumi "ant kilimėlio" kviečiasi Prezidentas Valdas Adamkus. Neatmetama, kad po šio susitikimo gali būti pasakytas griežtas valstybės vadovo žodis apie nepatenkinamą biudžeto tvarkymą, galbūt ir apie paties A.Šemetos likimą.

Pirmoji klaida

A.Šemeta jau yra buvęs Finansų ministerijos vadovu 1997–1999 m., kai dirbo premjero Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje.

Kaip ir dabar, tais laikais irgi buvo didinami mokesčiai. Be to, buvo imtasi vadinamųjų žiaurių akcijų prieš mokesčius vėluojančius mokėti verslininkus.

G.Vagnoriui premjeraujant ir A.Šemetai ministraujant alkoholio akcizai buvo didinami 1997-ųjų ir 1998-ųjų balandžio mėnesiais. Akcizų surinkimas į biudžetą kurį laiką irgi didėjo, tačiau 1999 m. pradžioje Lietuvoje imta justi Rusijos krizės padarinius, todėl vartojimas ėmė smukti, ėmė mažėti ir biudžeto pajamos.

Bet G.Vagnoriaus Vyriausybė nesiryžo ką nors keisti. Tik 1999 m. rudenį, jau dirbant Rolando Pakso vadovaujamam Ministrų kabinetui, akcizai alkoholiui buvo sumažinti beveik perpus. "Šį žingsnį paskatino mažėjančios biudžeto pajamos iš akcizų ir smarkiai padidėjusi alkoholinių gėrimų bei spirito kontrabanda", – prisiminė tuometis finansų ministras Jonas Lionginas.

Pasak jo, sumažinus akcizus biudžeto surinkimas iškart pagerėjo. "1999 m. pabaigoje pliusas, jeigu gerai pamenu, buvo apie 80 mln. litų, palyginti su 1998-ųjų pabaiga", – sakė J.Lionginas.

Antroji klaida

Praėjus dešimčiai metų A.Šemeta antrą kartą tapo ministru ir vėl ėmėsi didinti akcizus, nors valstybė gyvena krizės sąlygomis, kai vartojimas smarkiai sumažėjęs.

Alkoholio gamintojai ir prekybininkai skambina pavojaus varpais – svaigiųjų gėrimų rinka šiemet sumenko per pusę. Jų nuomone, valstybė privalo mažinti akcizus. Priešingu atveju iki metų pabaigos gali būti nesurinkta nė du trečdaliai planuojamų akcizų iš svaigiųjų gėrimų.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas parlamentarams siūlo patvirtinti 2007 m. galiojusius akcizus alkoholiui – 3,2 tūkst. litų už 100 l alkoholio. Pasak jo, tada 40 proc. stiprumo degtinės butelis, dabar kainuojantis apie 18 litų, atpigtų 3–4 litais ir galėtų konkuruoti su įvežamu alkoholiu arba falsifikatais.

Atkreipiamas dėmesys, kad, skirtingai nei akcizų cigaretėms, Lietuva šiemet neprivalo didinti mokesčių alkoholiui, vykdydama įsipareigojimus ES. "Lietuva ir taip pustrečio karto viršija ES reikalavimus dėl minimalaus stipriojo alkoholio akcizo dydžio", – sakė L.Vilimas.

"Verslas prie mokesčių prisitaikys. Jeigu vienam produktui akcizas bus per didelis, gaminsime kitą. Bet daugiau praranda valstybė – ji jau negauna mokesčių, daugėja bedarbių, kuriasi nusikalstamos organizacijos", – tvirtino "Alitos" vadovas Vytautas Junevičius.

Politikai jau suka ienas

Policija ir muitinė neturi duomenų, kad šiemet padidėtų alkoholio kontrabanda iš trečiųjų šalių. Bet, policijos duomenimis, pabrangus legaliam alkoholiui provincijoje pradėjo augti nelegalių, pigių ir dažnai nekokybiškų svaigiųjų gėrimų gamyba.

Pasak buvusio finansų ministro J.Liongino, apsisprendžiant, ar keisti akcizus, reikėtų atsižvelgti ir į statistiką, kaip keičiasi kontrabanda bei "pilstuko" ir "samanės" gamybos apimtys. "Valstybė vargu ar susitvarkys su didėjančia kontrabanda kitaip, nei mažindama alkoholinių gėrimų kainas šalies viduje", – įsitikinęs buvęs ministras.

Valdžia, atrodo, jau ima išgirsti ekspertų ir alkoholio gamintojų bei prekiautojų nuogąstavimus. "Manau, tikrai yra būtinybė labai atidžiai pasvarstyti, ar nevertėtų sumažinti akcizų alkoholiui", – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Pasak jo, komitetas šiuo klausimu turėtų apsispręsti dar šią savaitę. K.Glaveckas neatmetė galimybės, kad akcizai bus sumažinti, kai Seime balandį bus svarstomos šių metų biudžeto pataisos.

Iki šiol valdžios atstovai jokių pažadų šiuo klausimu nedalijo. Premjeras A.Kubilius ir finansų ministras A.Šemeta ne kartą yra pareiškę, kad neplanuojama mažinti mokesčių.