Į SEIMĄ

Antrasis turas bus lemiamas

Antrasis Seimo rinkimų turas pranašauja įnirtingas kovas 66-iose šalies vienmandatėse rinkimų apygardose. Į jį pateko daugiausiai Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos kandidatų. Spalio 24-ąją vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis 48 Darbo partijos kandidatai, 20 Tėvynės sąjungos, 17 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, 15 socialdemokratų kandidatų. Penki politikai vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame ture.

Be vilko

Į antrąjį rinkimų turą taip pat pateko po kelis kandidatus iš Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos, Naujosios sąjungos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, Liberaldemokratų partijos. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, partijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ atstovų bei devyni save išsikėlę kandidatai. Šešios partijos - Nacionalinė centro partija, Respublikonų partija, Lietuvos laisvės sąjunga, Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Lietuvių tautininkų sąjunga, partija „Lietuvos kelias“ - rinkimuose neiškovojo nė vieno mandato ir jų kandidatai antrajame ture nedalyvaus. Politinė reklama „Kaip vilkas reikalingas miške, taip Vytautas Šustauskas - Seime“ šįkart nepasitvirtino. Ir Žemaitijos nuo Lietuvos nebus kam atplėšti, nes kovoje krito ir žmogus-mitingas Justinas Burba. Abu jie siekė seimūnų mandatų Klaipėdos Marių apygardoje.

Pešis aršiai

Pirmajame rinkimų ture į Seimą buvo išrinkti Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, socialdemokratai - susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, finansų ministras Algirdas Butkevičius ir dabartinis Seimo narys Juozas Palionis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, jau 23 mandatus iškovojusi Darbo partija naujajame Seime daugiausia gali laimėti 71 mandatą - daugiau kaip pusę iš 141. Jei šios partijos atstovai nugalės antrame ture visose 48 apygardose, kur jie pateko į antrą turą.

Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“ naujajame Seime gali tikėtis daugiausia 42 vietų. Valdančiosios daugumos atstovai jau iškovojo 16 mandatų daugiamandatėje apygardoje ir 3 mandatus vienmandatėse rinkimų apygardose. Opozicinė Tėvynės sąjunga gali tikėtis po antrojo turo padidinti iškovotų mandatų skaičių nuo 11 iki 31, Rolando Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“ - nuo 9 iki 12, Liberalų ir centro sąjunga - nuo 7 iki 25, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga - nuo 5 iki 10.

Partijų slėpynės

Iš devynių Klaipėdos apskrities vienmandačių apygardų tik vienoje - Šilalės-Šilutės - rinkimai jau pasibaigė. Joje nugalėjo susisiekimo ministras Z.Balčytis. Jis čia išrenkamas į Seimą antrą kartą - 2000-aisiais jam pavyko įveikti konservatorių lyderį Andrių Kubilių. Likusiose aštuoniose apskrities apygardose antrame ture kausis šeši Darbo partijos, penki liberalcentristai, vienas socialliberalas ir keturi išsikėlę save. Save išsikėlusius negalėtume laikyti nepriklausomais kandidatais. Gargždų apygardoje pirmaujantis Petras Gražulis yra krikdemas, buvęs ir Krikščionių demokratų partijos lyderis, pagarsėjęs nušalintojo Prezidento R.Pakso užtarėjas. „Klaipėda“ rašė, jog P.Gražulis atsisakė partijos paramos supykęs, kad kai kurie jos nariai išsisklaidė po kitų partijų sąrašus. Su konkurentu iš Darbo partijos Virginijumi Domarku Kretingos apygardoje į antrą turą patekęs Egidijus Klumbys - Tautos pažangos partijos lyderis. Jis buvo R.Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ sąraše šešioliktas. Kitas nepriklausomas kandidatas Audrius Endzinas - liberalcentristas, save išsikėlęs Šilutės-Pagėgių apygardoje, konkuravo su saviškiu Virginijumi Martišausku. Pastarasis liberalcentristas rinkimų išvakarėse papuolė į korupcijos skandalą ir apygardoje nesurinkęs nė 10 proc. balsų liko paskutinėje vietoje. A.Endzinas po pirmo turo čia pirmauja prieš antroje vietoje likusį „darbietį“ Georgijų Čvanovą.

Juozas Tumosas, socialliberalas, save išsikėlęs Skuodo-Mažeikių apygardoje, sumaišė kortas oficialiam koalicijos „Už darbą Lietuvai“ kandidatui socialdemokratui Edvardui Karečkai. Koalicijos balsai pasidalino beveik per pusę ir Darbo partijos kandidatė Audronė Pitrėnienė lenkia antroje vietoje likusį J.Tumosą vos ne dukart.

Rezultatai panašūs

Keturiose Klaipėdos apygardose antrame ture prieš liberalcentristus toliau varžysis trys Darbo partijos kandidatai. Šios partijos atstovui nepavyko patekti į antrą turą tik Marių apygardoje. Tikriausiai todėl, kad čia nekonkuravo dešinieji. Tik Eligijus Masiulis, liberalcentristas, pagal partijų susitarimą neturėjo priešininko konservatoriaus. Todėl E.Masiulis pirmauja prieš antroje vietoje likusį Vaclovą Stankevičių, socialliberalą. „Darbiečiai“ Stasys Mikelis ir Ivanas Romanovas nežymiai pirmauja Pajūrio ir Danės apygardose prieš liberalcentristus Raimundą Palaitį ir Vytautą Grubliauską. Darbo partijos kandidatas Antanas Bosas Baltijos apygardoje lenkia liberalcentristą Vytautą Čepą net septyniais procentais.

Daugiamandatėje apygardoje klaipėdiečiai už partijas balsavo panašiai kaip visoje Lietuvoje. Uostamiestyje laimėjo Darbo partija, antroje vietoje liko koalicija „Už darbą Lietuvai“, treti - Tėvynės sąjunga, ketvirti - liberalcentristai, penkti - koalicija „Už tvarką ir teisingumą“, o šeštoje vietoje liko Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga. Kitos partijos rinkimų barjero neįveikė. Palyginti su šalies rezultatais, Klaipėdoje liberalcentristai aplenkė R.Pakso koaliciją.

Tėvonijoje - gerai

Geriausiai Darbo partijai sekėsi Kėdainiuose, kur už ją balsavo 55,46 proc. rinkėjų - beveik dvigubai daugiau nei šalies vidurkis. Socialdemokratus pamalonino Šilalės - Šilutės rinkėjai, atidavę 32,47 proc. balsų - daugiau kaip 50 proc. nei vidutiniškai šalyje. Konservatoriams liko ištikimas Kaunas - Žaliakalnyje jie surinko 28,54 proc. - dukart daugiau nei Lietuvos vidurkis. Liberaldemokratai geriausiai pasirodė Telšiuose. Juos čia palaikė 32,1 proc. rinkėjų - beveik 3 kartus daugiau nei vidutiniškai šalyje. Dvigubai didesnį pasitikėjimą nei šalies vidurkis liberalcentristams parodė Vilniaus senamiesčio rinkėjai - už 18,71 proc. Valstiečiams geriausiai sekėsi Zarasų - Visagino apygardoje - už 16,1 proc., arba beveik 2,5 karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

Klaipėdos apygardose Darbo partijai geriausiai sekėsi Marių apygardoje - čia ji gavo 30,89 proc. balsų, nors jų kandidatas čia į antrą turą nepapuolė. „Klaipėda“ rašė, kad rinkėjai balsavo margai. Nebūtinai pasirinkę vieną ar kitą partiją žmonės balsavo už šių partijų kandidatus. Vienmandatėse apygardose didesnis dėmesys buvo skiriamas asmenybėms. Socialdemokratams labiausiai sekėsi Pajūrio rinkimų apygardoje - 17,76 proc. balsų. Tėvynės sąjungą geriausiai palaikė Danės apygardoje - 15,03 proc. rinkėjų. Marių apygarda - sėkmingiausia liberalcentristams - 14,28 proc. balsų. R.Pakso koalicija ir valstiečiai geriausiai pasirodė Baltijos apygardoje - 13,15 proc. ir 8,56 proc. balsų.

Nusivylusių daugėja

Šiemet Seimą rinko rekordiškai mažai piliečių - mažiau kaip 46 proc. Politologai tai vertina kaip nusivylimą politikais. 2000-aisiais Seimą rinko 58,63 proc. rinkėjų. 2004-ųjų Prezidento rinkimuose dalyvavo 52,46 proc. turinčių teisę balsuoti.

Šiemet neaktyvūs buvo ir klaipėdiečiai - į rinkimus atėjo tik 42,12 proc. rinkėjų.

2000-aisiais Seimą rinko 51,43 proc. uostamiesčio rinkėjų.