A. Anušauskas: didžiausia kliūtis NATO batalionų vertimui į brigadas – pajėgumų trūkumas

„Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras.

„Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti. Nes jeigu bus brigada, mes galime ir savo dalį pajėgumų skirti į tą brigadą, ką daro, pavyzdžiui, estai“, – kalbėjo jis.

Lietuva ir kitos rytinės NATO šalys siekia, kad Aljanso viršūnių susitikime Madride birželį būtų apsispręsta dėl Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotų tarptautinių NATO batalionų padidinimo iki brigados dydžio vienetų.

Batalionai čia buvo dislokuoti 2017 metais, siekiant atgrasyti Rusiją, o didinti karių skaičių regione svarstoma baiminantis dėl regiono saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Aš manau, kad mes vis tiek linkę link brigados, link išankstinio amunicijos dislokavimo, pavyzdžiui, ir ginkluotės dislokavimo Baltijos šalyse, nes kaip rodo patirtis, kai jau prasideda, netgi jeigu neprasideda karas, bet tiesiog Rusija kaitina padėtį, tiekimas, kaip taisyklė, labai sutrinka“, – sakė A. Anušauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jau šiuo metu Baltijos šalyse dislokuotos pajėgos yra padidintos ir apimtimi viršijusios batalionus, tačiau šis sustiprinimas yra laikinas ir susijęs su Rusijos invazija.

„Sakyčiau dažniausiai tai trijų batalionų apimties, vos ne brigados dydžio, bet pastiprinimų šalys atsiuntė ribotam laikotarpiui. Žinoma, tas ribotas laikotarpis gali užsitęsti tiek, kiek truks karas Ukrainoje, tačiau mes savo tikslų neatsisakome, įtikinėjame ir kitas valstybes remti“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, diskutuojant dėl NATO brigadų, kalbama apie visas Rytų Europos šalis. Tuo atveju, jeigu aljanso nare taptų ir Suomija, papildomos pajėgos galėtų atsirasti ir ten.

„Suomijai tapus NATO nare, atsiveria kitos galimybės. Ir Suvalkų koridorius strategiškai jau nėra toks taškas, kuris užkirstų visapusišką tiekimą ar ginkluotės, ar karių į Baltijos šalis“, – sakė ministras.

JAV aptarė įsigijimus

Šią savaitę Jungtinėse Valstijose lankęsis ministras teigė, jog ten aptarė karinius įsigijimus.

Ministerija anksčiau skelbė, jog iš JAV pirks kovinius dronus „Switchblade“, kurie leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 kilometrų atstumu.

Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio prieštankinės sistemos „Javelin“. Bus įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, perkami šarvuoti visureigiai, bepiločiai.

Be to, iš JAV planuojama pirkti salvinės ugnies sistemų.

Iš viso iš JAV ir Vokietijos keleriems metams į priekį planuojami įsigijimai už daugiau nei po 1 mlrd. eurų.

„Mes, aišku, buvome visa delegacija supažindinti, kokia dabar yra padėtis, puikiai suprantame, kad amerikiečiai labai daug atiduoda ir dar atiduos ukrainiečiams, jiems irgi reikia kompensuoti savo pajėgumus, atsargas amunicijos, – sakė A. Anušauskas. – Tačiau mes esame greta amerikiečių: anksčiausiai sudarę sutartis, anksčiausiai pareiškę savo pageidavimus, ką mes norėtume įsigyti“.

Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjams patvirtinus vadinamąjį lendlizo projektą, išplečiančio prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai, A. Anušausko teigimu, tai atveria galimybę tiekti ginkluotę ir šalims, kurios nedalyvauja kare, tačiau atidavė savo pajėgumus Kijevui

„Irgi keliai atsiveria, vyriausybė vyriausybei gali perduoti – Jungtinių Amerikos Valstijų, pavyzdžiui, Baltijos šalių vyriausybėms irgi ginkluotę“, – sakė jis.

Jungtinių Valstijų partneriams ministras vizito metu sako priminęs, jog Lietuva yra pasiruošusi apmokyti ukrainiečių karius dirbti su naujai gaunama technika ir šiuos mokymus jau sėkmingai vykdo.