„Divizija pirmiausia kuriama esamų pajėgumų pagrindu, tai yra junginys, kalbama apie jo vystymą, tai dešimtmečio, dvidešimtmečio projektai. Aš manyčiau, tai nėra vienos Vyriausybės reikalas, kodėl partijų susitarimas – dėl to, kad tai ilgamečiai projektai. 2030 metais kokia Vyriausybė bus? Bet politinės jėgos bus, todėl politinių jėgų susitarimas yra reikalingas“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė A. Anušauskas.

NSGK trečiadienį aptarė, kaip įgyvendinamas parlamentinių partijų prieš metus pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl gynybos. Iki 2030 metų galiojantis susitarimas nustato esminius gynybos ir saugumo politikos punktus, kuriems pritaria parlamentinės partijos.

Svarstymo pradžioje Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas paskelbė siūlysiantis susitarimą papildyti punktu dėl divizijos kūrimo. Valdžios institucijos kurti diviziją sutarė gegužės pradžioje vykusioje Valstybės gynimo taryboje.

„Apmąstymui pabaigoje aš norėčiau pateikti papildyti susitarimą, ne dabar, ne šiandien, bet po partijų vidinių konsultacinių, dėl divizijos kūrimo, kad visos parlamentinės partijos pritartų paragrafui iki 2030 metų sukurti divizijos lygmens pajėgumą Lietuvoj. Man atrodo, būtų labai sveika visai gynybos politikai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Klausimą, ar yra prasmė partijoms pildyti susitarimą dėl gynybos, jei dėl divizijos kūrimo jau nuspręsta, krašto apsaugos ministrui per posėdį uždavė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Jis taip pat teigė, kad demokratai išvis gali svarstyti pasitraukti iš susitarimo, jei Seimas pritars Viešojo saugumo tarnybos jungimui prie policijos, kaip pasiūlė Vyriausybė.

„Dabar matome šitos tarnybos likvidavimą, pridengiant kažkokiomis rožinėmis spalvomis. Mūsų partijos pozicija, kol tokie žalingi  valstybės saugumui sprendimai ateina iš Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės, tikrai nematom prasmės pasirašinėt kažką naujo, o jei bus įgyvendinta tokia nusikalstama veika prieš Lietuvos saugumą, mes svarstysime ir aš siūlysiu partijos organams svarstyti pasitrauki apskritai iš partijų susitarimo“, – sakė S. Skvernelis.

Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas reaguodamas ragino neskubėti trauktis ir įvertinti, kad dėl Viešojo saugumo tarnybos (VST) pertvarkos spręs visas Seimas.

Vyriausybė siūlo VST reformą – ji būtų naikinama kaip atskira tarnyba ir įtraukiama į policijos sistemą. Birželį atitinkamą pataisų paketą patvirtino Vyriausybė, kol kas jis dar nebuvo pateiktas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pernai liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie susitarimo prisijungė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš pradžių dokumento nepasirašiusi, nes iš principo oponavo valdančiųjų politikai.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.