Gastrolės

Anželikos Cholinos judesio spektaklis klaipėdiečių nenuvylė

Daugelis klaipėdiečių Anželikos Cholinos šokio teatro pasirodymų uostamiestyje laukia net su didesniu nekantrumu nei pripažintų Rusijos estrados meistrų. Antradienio vakaras nebuvo išimtis, nes žiūrovai Žvejų rūmuose susirinko gerokai prieš žymiosios choreografės V.Šekspyro “Romeo ir Džuljetos” interpretacijos pradžią.

Kaip ir per šio spektaklio pirmąjį pristatymą klaipėdiečiams šį pavasarį, dabar ir vėl A.Cholinos vadovaujamos trupės pasirodymas nenuvylė nei choreografija, nei šokėjų profesionalumu.

Žiūrovai tikrai pajuto pasitenkinimą ne tik spektaklio režisūriniais sprendimais, bet ir bendru estetiniu vaizdu. Prabangūs atlikėjų kostiumai, krentančios plunksnos lengvumo judesiai, jauni atletiški kūnai - štai kas beveik dviem valandoms okupavo Žvejų rūmų sceną. Vienu A.Cholinos kozirių tradiciškai laikomas elementas - muzika - puikiai derėjo su vientisa tragedijos tema. Romantika, groteskas, itališko temperamento paliestos aranžuotės, o kartais ir mirtina tyla, pertraukiama tik aktorių alsavimo, - toks A.Cholinos spektaklio fonas.

Pavydėtina plastika, kuri jau seniai tapo vilnietės choreografės teatro etikete, neliko nepastebėta. Kiekviena sudėtinga trupės partija arba solinis atlikėjo numeris buvo palydimi spontaniškomis, bet nuoširdžiomis ovacijomis. Kita vertus, iš spektaklio konteksto vietomis iškrisdavo tik abejotina Sauliaus Balandžio šokio kokybė, bet daugelio mylimam teatro bei kino aktoriui publika šią mažą nuodėmę tikrai atleido. Juolab kad tragiškos meilės istorijos finale visų žiūrovų dėmesys buvo nukreiptas į didžiules plienines švytuokles, kurios staiga pasirodžiusios scenoje konstatavo legendinių įsimylėjėlių absurdišką mirtį.