Pereiti į pagrindinį turinį

Gintarus rinkęs vaikas atsidūrė ligoninėje: per keletą sekundžių apdegė krūtinė, rankos

2022-08-11 13:02
DMN inf.

Dvylikamečio tėtis, pamatęs ligoninėje perrišamas vaiko žaizdas, nusprendė apsaugoti kitus žmones ir pataria atsargiai rinkti gintarus pajūryje.

Pašnekovo, Vytauto Liaudanskio, L. Balandžio, I. Gelūno/ BNS nuotr.

„Būkite atsargūs rinkdami gintariukus Baltijos pajūryje!!! Mano sūnus įsidėjo gabaliuką į marškinių kišenę, o ten, pasirodo, buvo baltasis fosforas. Sušilęs jis užsiliepsnoja ir dega apie 1000 laipsnių temperatūra, beveik neįmanoma užgesinti. Per keletą sekundžių apdegė krūtinė, rankos, – skausmingą istoriją pasakojo vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). – Savaitė ligoninėje, perrišimai su narkoze, dar šiandien, praėjus dviem savaitėms, kraujuoja žaizdos.“

Tėtis patarė vaikus dar atidžiau saugoti: patikrinti tai, ką jie randa pajūryje, ir žiūrėti, ką jie deda į kišenes. Anot vyro, fosforo neįmanoma atskirti nuo gintaro.

„Manau, kad pajūryje, šalia skelbimų apie erkes ir panašiai, turėtų atsirasti įspėjimai dėl fosforo“, – portalui kauno.diena.lt teigė vilnietis.

Pašnekovo nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai teigia, kad Baltijos jūros dugne po Antrojo pasaulinio karo nugulė milžiniški cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Anot jų, viena pavojingiausių jūroje palaidotų cheminių medžiagų – baltasis fosforas.

Savaitė ligoninėje, perrišimai su narkoze, dar šiandien, praėjus dviem savaitėms, kraujuoja žaizdos

Šie nedideli gintarą primenantys fosforo gabalėliai yra užsideganti cheminė medžiaga, dažnai po audrų išmetama į Baltijos jūros pakrantes. Į jūrą baltasis fosforas pateko kuomet po Antrojo pasaulinio karo cheminiai ginklai (aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, minos, dūminės granatos ir kt.) buvo kraunami į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetami per laivo bortą ar skandinami su visu laivu, taip atsikratant nereikalingos amunicijos. Viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.

Anot specialistų, baltasis fosforas yra pavojingas, kadangi dėl sąlyčio su oru jis pradeda rūkti, savaime užsidega ir gali įkaisti net iki 1000 laipsnių temperatūros. Todėl reikėtų vengti jį liesti, nes taip galima stipriai nusideginti. Nusideginus, žaizda pasidengia rudos spalvos plutele ir gyja labai lėtai – iki 2–3 mėnesio. Specialistai atkreipia dėmesį, kad fosforui patekus į organizmo vidų galima smarkiai apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenyse.

Baltasis fosforas vizualiai labai panašus į įprastą gintarą (nepermatomas balkšvas akmenukas) ir nors skiriasi šių medžiagų tankis, tačiau atpažinti pavojingą cheminę medžiagą sudėtinga. Tad nusprendę rinkti gintarus, laikykitės visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėkite pirštines, nedėkite surinktų akmenukų į kišenes ir leiskite surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje.

Asociatyvi Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jei radinys staiga pradėtų kaisti ar net degti – reaguokite greitai. Specialistai cheminės medžiagos pažeistą vietą ragina kuo skubiau gausiai vėsinti vandeniu ir kreiptis į medikus. Jeigu įtariate, jog aptikote būtent į baltąjį fosforą panašią medžiagą, nemeskite radinio bet kur į šalį, o apie jį praneškite tel. 112.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento direktorė dr. Galina Garnaga-Budrė portalui klaipeda.diena.lt yra pasakojusi, kad ši medžiaga yra karo ar vėlesniais laikais jūroje vykdytų karinių pratybų ginkluotės likučiai.

Neskaidrūs, gelsvi gabaliukai gali suklaidinti paplūdimiuose gintarus renkančius žmones, todėl patartina gintariukus berti ne į kišenę, o dėti į dėžutę ir leisti jiems pradžiūti.

„Neskaidrūs, gelsvi gabaliukai gali suklaidinti paplūdimiuose gintarus renkančius žmones, todėl patartina gintariukus berti ne į kišenę, o dėti į dėžutę ir leisti jiems pradžiūti. Mat kontaktuodamas su oru fosforas gali sužeisti gintaro rinkėjus“, – patarimais dalijosi G.Garnaga-Budrė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų