„Vertinimas ir net per tas keletą dienų pasišnekėjus NATO štabe tikrai nesikeičia, ką aš minėjau anksčiau (...). Lygiai taip pat NATO, visa žvalgybos bendruomenė stebi ir vertinimai drastiškai nesiskiria nuo to, kas ir Lietuvoje yra vertinama“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė R. Baltrėnas.

„Pratybos savo mastu, dabar yra indikuojama, kad bus mažesnės, mažesni mastai yra sąlygojami ir to, kad Rusija yra labai giliai įsivėlusi į dabartinę situaciją, kuri yra. Tai tiesiog fiziškai jai neleidžia didinti pratybų apimtis“, – dėstė jis.

Generolas leitenantas patikino, kad tiek prieš „Zapad“, tiek pratybų metu ir po jų NATO turi aiškius veikimo planus. Jeigu kils grėsmių, Aljansas bus pasirengęs reaguoti, pabrėžė R. Baltrėnas.

„Pratybų dienomis ir prieš pratybas, ir po pratybų yra labai aiškūs planai, kurių detalizuoti negalėčiau. Bet tik noriu užtikrinti, kad tiek žvalgybos bendruomenė, tiek ir padalinių perdislokavimas – kiek tai bus aktualu pagal grėsmes ir indikatorius, NATO bus pasiruošusi reaguoti“, – užtikrino darbą NATO pradėsiantis karininkas.

R. Baltrėnas gegužės pabaigoje žurnalistams tikino, jog nėra indikacijų apie tai, jog artėjančios „Zapad“ pratybos bus „didesnės ar grėsmingesnės“ nei 2021 m.

ELTA primena, kad plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų incidentų.