„Aš galiu garantuoti, kad artimiausiu metu Latvijoje kažkas kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, sakydami, kad įstatymas, kuris priimtas Latvijoje, diskriminuoja vienos lyties asmenų interesą turėti šeimą ir galėti įsivaikinti vaikus“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

„Visa tai yra (daroma – ELTA) per Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ir tam tereikia įstatymo, kuris vienos lyties asmenų santykius padarytų panašius į šeimą – kad atsirastų proga kreiptis į teismą“, – kalbėjo jis.

Todėl politikas įspėjo – siekiant išvengti tokio paties scenarijaus, Lietuvoje negali būti priimti panašūs įstatymai.

„Mes pamatysime Latvijoje scenarijų, kuris, jeigu taip padarytume Lietuvoje, bus ir pas mus įgyvendintas“, – neabejojo R. Karbauskis.

Galėsime pasakyti, kad mes buvome teisūs: kad jokių įstatymų, tokių, kuriuos priėmė dabar Latvijoje, priiminėti Lietuvoje negalima.

„Galėsime pasakyti, kad mes buvome teisūs: kad jokių įstatymų, tokių, kuriuos priėmė dabar Latvijoje, priiminėti Lietuvoje negalima“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė aštuonių įstatymų pataisas, kuriomis šalyje numatoma įvesti partnerystės institutą, t. y. naują būdą teisiškai įtvirtinti dviejų suaugusių asmenų santykius, įskaitant tos pačios lyties poras, ir suteikti jiems socialinę bei ekonominę apsaugą. Įstatymų pakeitimai įsigalios 2024 metų liepos 1 dieną.

Šį įstatymų paketą Saeima priėmė praėjus trejiems metams po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriame pabrėžiama valstybės pareiga apsaugoti tos pačios lyties partnerių šeimas.

Iki šiol keli bandymai teisiškai įtvirtinti nesusituokusių porų bendrą gyvenimą buvo nesėkmingi. Pagrindiniai prieštaravimai kilo iš to, kad tokios pat teisės būtų taikomos ir tos pačios lyties poroms. Per 24 metus tai jau devintas kartas, kai partnerystės pagrindai įtraukiami į parlamento darbotvarkę.

Lietuvos Seime diskusijos dėl tos pačios lyties porų santykių reguliavimo vis dar kelia įtampas. Gegužės mėnesį parlamentas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą. Tačiau įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

G. Landsbergis viliasi, kad Latvijos sprendimas dėl LGBTQI santykių turės įtakos ir Seime

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad Latvijos sprendimas įteisinti tos pačios lyties žmonių partnerystę turės įtakos ir Lietuvos Seime, kur dėl panašaus įstatymo projekto liko paskutinis balsavimas.

„Noriu tikėti, kad tai leis ar bent jau iškels papildomų klausimų kolegoms Seime pasvarstyti apie tai, kad tai yra žmogaus teisių klausimas“, – žurnalistams penktadienį sakė valdančiųjų konservatorių lyderis.

„Lietuva yra ginanti žmogaus teises valstybė, savo pačios valstybės atkūrimą kildinanti iš teisės viršenybės, žmogaus teisių principų. Todėl tie principai turi būti taikomi visiems vienodai, nepaisant lytinės orientacijos ar kitų aspektų“, – sakė jis.

Akivaizdu, kad mes liekame vieninteliai iš Baltijos šalių, Estija ir Latvija žengia į Šiaurės valstybių bloką, palikdami Lietuvą kitoje pusėje.

„Akivaizdu, kad mes liekame vieninteliai iš Baltijos šalių, Estija ir Latvija žengia į Šiaurės valstybių bloką, palikdami Lietuvą kitoje pusėje“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dėl šio projekto įteisinimo dar liko paskutinis balsavimas. 

Jis teigė, kad kalbėdamas su kolegomis „tikrai atras“ progą priminti Latvijos sprendimą.

„Noriu tikėti, turiu vilties, kad galbūt kitas Seimas dar labiau priartės prie to klausimo ir galų gale atsidursime bent žmogaus teisių klausimu tarp Šiaurės valstybių“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar toks jo pasisakymas reiškia abejonę minėtą sprendimą priimti dar šioje kadencijoje, G. Landsbergis teigė, kad to „reikia klausti tų partijų, kurios turi tai savo programose“.

Partnerystės klausimą aktyviai kelia Laisvės partija. Jos atstovai žada dar šios sesijos metu pateikti klausimą galutiniam balsavimui.

V. Čmilytė-Nielsen: akivaizdu, kad šiuo žmogaus teisių klausimu atsiliekame

Latvijos Seimui ketvirtadienį pritarus partnerystės įteisinimui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva šiuo žmogaus teisių klausimu lieka paskutinė Baltijos šalyse. 

Signalas aiškus – liekame paskutiniai tarp trijų Baltijos valstybių. Ir, kaip jau ne kartą buvę, vieni iš paskutinių „pagonių“ Europoje.

„Signalas aiškus – liekame paskutiniai tarp trijų Baltijos valstybių. Ir, kaip jau ne kartą buvę, vieni iš paskutinių „pagonių“ Europoje. (...) Akivaizdu, kad šiuo žmogaus teisių klausimu atsiliekame“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Panašu, kad šiuo momentu parlamentai tiek Estijoje, tiek Latvijoje – ypatingai Estijoje, kuri priėmė dar drąsesnį sprendimą įteisinti santuokas – yra šiek tiek labiau liberalesni nei Lietuvoje“, – pažymėjo ji.

Reglamentuoti partnerystę Lietuva siekia sunkiai kelią Seime besiskinančiu Civilinės sąjungos įstatymu. Parlamento vadovė pastebi, kad kol kas ši iniciatyva pakankamo palaikymo Seime neturi.

„Priėmimo stadijoje galima grįžti (prie klausimo – ELTA) kad ir rytoj, bet 71 balso kol kas nėra“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.