Pasidomėjome, kaip sekasi lietuviams. Kalbinome tris karininkus – Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" G9 skyriaus viršininką majorą Alfonsą Bičkų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vytauto Didžiojo karininkų kursų vyresnįjį instruktorių, Paviršinės oro gynybos specialistą majorą Saulių Pranką ir Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono štabo viršininką majorą Egidijų Morkūną.

Karinės pamokos

Pagrindinė Lietuvos kariuomenės instruktorių užduotis – atsakingas ir tinkamas Ukrainos instruktorių parengimas, kad šie galėtų atitikti NATO standartus.

"10-osios Ukrainos kalnų brigados kariams tai paskutinis pasirengimo etapas prieš išvykstant į jungtinį operacijos rajoną. Įgūdžiai ir žinios, kurias jie gaus čia, gyvybiškai svarbios", – sako majoras A.Bičkus.

Lietuvos kariai ukrainiečiams padeda suprasti jų kariuomenėje diegiamus NATO standartus ir procedūras. "Pažanga perimant NATO standartus matyti akivaizdi", – aiškina majoras E.Morkūnas, kuris Javorivo mokymo centre yra jau antrą kartą.

Majoras A.Bičkus sako, kad 10-oji kalnų brigada šiuo metu  pasipildė jaunu personalu – ką tik baigusiais karo akademiją leitenantais.

"Rugpjūčio 24 d. Ukraina šventė savo Nepriklausomybės dieną. Kijevas prisipildė žmonių minių su vėliavomis – visi plojo ir atidavė pagarbą savo kariams, kurie žygiavo miesto centre. Manau, kad kariai yra pasiruošę ir pasiryžę tęsti kovą dėl savo šalies nepriklausomybės – žmonės jais tiki ir jiems dėkoja už jų ryžtą", – sako majoras A.Bičkus.

Unikali galimybė

Majoras S.Pranka sako, kad būtent jo pozicijos – oro gynybos – specialistui išvykti į misiją ir dar pagal savo kompetencijos sritį – puiki patirtis. Gavęs pasiūlymą prisijungti prie Sausumos pajėgų karių ir vykti į JMTG-U (angl. – Joint Multinational Training Group – Ukraine) nedvejojo.

"Atsirado unikali galimybė pasidalyti žiniomis su mokomąja auditorija ir, žinoma, perimti ukrainiečių patirtį, įgytą antiteroristinėje operacijoje, dabar vadinamoje jungtinių pajėgų operacijoje (ATO/JTO)", – teigia oro gynybos specialistas.

Pasak jo, tarnyba su ukrainiečių kariais – ne naujiena, nes kiekviename Lietuvos karo akademijos Vytauto Didžiojo karininkų (VDKK) kurse mokosi po keletą karininkų iš Ukrainos. Taip pat kasmet Ivano Černiachovskio Ukrainos nacionaliniame gynybos universitete Ukrainoje vyksta bendri brigados lygio mokymai, kuriuose dalyvauja VDKK klausytojai ir Ukrainos universiteto Pajėgų valdymo ir vadovavimo instituto klausytojai.

Iššūkis ir šeimai

Majorui A.Bičkui ši misija – jau antroji per tarnybos laikotarpį. Pirmą kartą 2008 m. jam teko dalyvauti misijoje Afganistane, Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG).

"Kiekvienas ilgesnis išvykimas iš Lietuvos – iššūkis tiek kariui, tiek jo šeimai. Šeimos nariams tai laukimo ir nerimo etapas", – atvirauja majoras.

Ne kartą savo patirtimi iš misijos rajono Lietuvoje dalijęsis su moksleiviais, studentais ir sutiktais žmonėmis, jis sako, kad dažniausiai užduodami klausimai: "Ar ten pavojinga?", "Ar sunku buvo?"

"Manau, kad sunku ne mums, kariams, kurie esame tam pasiruošę tiek emociškai, tiek įgiję reikiamų įgūdžių. Sunkiausia tiems, kurie mūsų laukia ir internetinėje erdvėje nuolat seka, kas vyksta pas mus. O mums, kariams, misija – neatsiejama tarnybos dalis", – sako majoras A.Bičkus.

Karių kasdienybė

Tik atvykę Lietuvos kariai pastebėjo, kad mokymo centre vyrauja didelis NATO šalių kontingentas, į jį įsilieti buvo gana lengva. Pats Javorivo mokymo centras įsikūręs nuošaliai nuo didžiųjų miestų.

"Visų pirma stebina jo dydis – tai vienas iš didžiausių poligonų visoje Europoje. Norėdami pasiekti mokomuosius laukus, turime važiuoti kelias dešimtis kilometrų", – pasakoja majoras A.Bičkus.

Pasibaigus pratyboms, kariai iš Lietuvos nepamiršta ir fizinio pasirengimo. Sudarytos puikios sąlygos, yra treniruoklių, krepšinio ir tinklinio aikštelės, kurios suburia visų šalių karius, nes ten nuolat organizuojamos įvairios sporto varžybos. Majoras A.Bičkus užsimena, kad šios varžybos – puiki vieta  parodyti, kad lietuviai – ne iš kelmo spirti.

Karininkas sako, kad pramogų jie daug neturi, bet kartais viena jų tampa karaokė ar jėgų išmėginimas stalo teniso ir kitose pramogų zonose specialiai laisvalaikiui skirtoje palapinėje.

Karininkai akcentuoja, kad svarbu mokėti ukrainiečių kalbos pradmenis – pasisveikinti, paklausti, kaip šiandien sekasi ir kaip laikosi jų šeimos.

"Išgirdę užsienietį, nors kiek gebantį suregzti porą rišlių sakinių jų kalba, ukrainiečiai nusišypso, o tai jau trumpas žingsnelis link bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo", – sako majoras A.Bičkus.

Mokymų metu kariai kalba angliškai, o kadangi ne visi ukrainiečiai moka anglų kalbą, yra ir vertėjų.

Faktų kalba

Šiemet sukanka penkeri metai, kai Rytų Ukrainoje tęsiasi karas. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, 2014 m. Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, prasidėjęs karas jau pareikalavo apie 13 tūkst. žmonių gyvybių. Lietuva – pirmoji NATO šalis, Ukrainai padedanti humanitarine pagalba nuo 2014 m., nuo 2015 m. prisijungusi prie JAV vadovaujamos mokymo misijos, o 2017 m. įsteigusi nacionalinę Lietuvos mokymo misiją Ukrainoje.