Po stažuotės Suomijoje Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) edukologijos doktorantė Brigita Miseliūnaitė mano, kad viso švietimo Lietuvoje neturėtume grįsti tik Skandinavijos šalių modeliu, bet į kai kurias sritis dėmesį atkreipti vertėtų.

„Skandinavijos šalyse ugdyme taikomas holistinis požiūris. Šios švietimo srities išskirtinumas – visapusiškas ir kompleksiškas požiūris į žmogų, atkreipiant dėmesį į kiekvieno asmenines savybes“, – teigia B. Miseliūnaitė, savo disertacijoje nagrinėjanti įvairias edukologijos temas ir jas pristatanti tinklalaidėje „gretaedu“.

Dalijasi žiniomis

B. Miseliūnaitė prie tinklalaidės kūrimo prisijungė netikėtai. Tinklalaidės idėja kilo KTU edukologijos doktorantei Gretai Matusevičiūtei ir edukologijos magistrei Gretai Gružauskaitei. B. Miseliūnaitė, studijuojant doktorantūroje, pirmąją savo paskaitą skaitė šioms merginoms, itin susidomėjusioms Brigitos atliekamu tyrimu.

„Tinklalaidei įgaunant pagreitį, merginos mane pakvietė kaip svečią aptarti ugdymą Lietuvoje ir rengiamą disertaciją. Draugystė tuo nesibaigė, nes nuolat susitikdavome mokslinėse konferencijose, kol vieną dieną jos pakvietė prisijungti prie tinklalaidės kūrimo“, – pasakoja Brigita.

Pažintis su Suomija

Domėtis holistiniu ugdymu Brigita pradėjo doktorantūroje. Iki tol visi merginos darbai buvo susiję su švietimo politika, ji visada domėjosi globaliu požiūriu į vaikų mokymą ir jautė atsakomybę keisti Lietuvos švietimo ateitį.

„Į doktorantūrą pirmiausia įstojau norėdama tęsti magistro studijose pradėtą darbą, tačiau vėliau keičiau disertacijos temą ir pradėjau tyrinėti man visiškai naują edukologijos mokslo kryptį – holistinį ugdymą“, – kalba ji.

Šis metodas remiasi humanistinio ir posthumanistinio švietimo idėjomis, todėl dėmesys kreipiamas ne tik į vaiką kaip visumą, bet ir į žmonių santykį su juos supančia aplinka. B. Miseliūnaitė tiki, kad šis mokymo būdas gali prisidėti sprendžiant globalias pasaulio problemas.

Siekdama geriau suprasti tokio ugdymo fenomeną, antraisiais doktorantūros metais Brigita išvyko į stažuotę Suomijoje, vykusią šios šalies mokytojų rengimo centre. Atlikdama stažuotę B. Miseliūnaitė bendravo su garsiais edukologijos tyrėjais, stebėjo įvairias paskaitas ir aplankė net tris skirtingas Suomijos mokyklas.

„Mano tikslas buvo suvokti, kaip holistinis požiūris į švietimą įgyvendinamas Suomijoje. Tai buvo neįtikėtina patirtis, nes parsivežiau idėjų apie fenomenais grįstą ugdymą, mokytojų rengimo mokyklas, tarpdisciplininio ugdymo programas bei aukštus mokytojų rengimo standartus“, – pastebi mergina.

Susipažinusi su Suomijos švietimo programomis ir mokyklose vyraujančia kultūra, Brigita susidarė nuomonę, kad Lietuvoje negalima kopijuoti Suomijos modelio, – tikslingiau būtų kurti savitą, kultūriškai artimą sistemą.

„Suomijoje ugdymas remiasi senomis tradicijomis, žmonių mentalitetu, pasitikėjimo vieni kitais kultūra ir pozityvia psichologija. Manau, kad Lietuvoje turime kurti savo autentišką kelią, kuris veiktų mūsų kultūros žmonėms“, – priduria Brigita.

Meilė edukologijai

Prisimindama kelionę į Suomiją, B. Miseliūnaitė tikina, kad jaunojo mokslininko kelias įdomus, nes suteikia galimybę pamatyti pasaulį, dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir bendrauti su bendraminčiais.

„Skaičiau pranešimus Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl. European Educational Research Association (EERA)) konferencijose Armėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šią vasarą vyksiu į tarptautinę KTU doktorantų vasaros mokyklą Portugalijoje ir skaitysiu pranešimą tarptautinėje konferencijoje Kipre“, – veiklas vardija Brigita.

Šios patirtys merginai – neįkainojamos ir atperka visus sunkumus, su kuriais tenka susidurti doktorantūroje. Tiesa, prisidėti prie Lietuvos švietimo raidos ji norėjo nuo pat mažens – jau mokydamasi Palangos senojoje gimnazijoje Brigita pasižymėjo aktyvumu.

„Buvau šios mokyklos mokinių parlamento prezidentė ir Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus pirmininkė, tad organizuodavau įvairius renginius Palangos moksleiviams. Būtent šiose veiklose pajutau meilę ugdymo mokslams, nes vesdavau įvairias paskaitas bendraamžiams“, – sako B. Miseliūnaitė.

Ši veikla merginai suteikė daug prasmės, todėl užaugusi ji nusprendė sieti savo gyvenimą su edukologija ir švietimo politika. „Po edukologijos magistrantūros studijuoti doktorantūroje mane paskatino KTU dėstytojai, nuolat kartodavę, kad man puikiai tiktų šis kelias. Sprendimas buvo sunkus ir baisus, bet supratau, kad tai ypatinga galimybė prisidėti prie Lietuvos švietimo “, – šypsosi B. Miseliūnaitė.

Kaip jau minėta anksčiau, Brigita nagrinėja holistinio ugdymo temą ir jos atliekamas tyrimas galėtų būti pritaikomas keičiant Lietuvos bendrąją ugdymo programą. Atlikdama tyrimą, ji kalbino švietimo politikos formuotojus ir diskutavo su jais apie holistinio ugdymo pritaikomumą Lietuvoje.

„Taip pat lankiausi įvairiose Lietuvos mokyklose, bendravau su mokytojais, stebėjau pamokas ir diskutavau su švietimo politikais. Manau, kad ši tema yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje, nes tai – vienas iš potencialių būdų ugdyti sąmoningesnę ir atsakingesnę visuomenę“, – neslepia mergina.