70,5 proc. respondentų teigė, jog esamą tvarką reikia keisti, nes ji sukuria galimybes piktnaudžiauti išmokomis. 26,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog neturi šiuo klausimu nuomonės.

Jog dabartinė tvarka yra gera ir jos keisti nereikia, teigė 2,9 proc. respondentų.

Seimo frakcijų seniūnai praėjusią savaitę sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, jog visuomenės apklausos rezultatai yra „labai tikėti“ ir rodo, kad žmonės turi gana aiškią nuomonę, jog tvarką reikia keisti.

„Mes matome labai aiškią tendenciją. Tai rodo, jog nemaža dalis visuomenės ir apie tai žino, ir jau turi tam tikrą nuomonę“, – BNS sakė politologė.

Mes matome labai aiškią tendenciją. Tai rodo, jog nemaža dalis visuomenės ir apie tai žino, ir jau turi tam tikrą nuomonę.

Pasak jos, kadangi apklausa atlikta tuo metu, kai apie šią temą buvo daug kalbama, tikėtina, jog tai nebuvo generalizuota ir inertiška pozicija, reiškianti bendrą nepasitenkinimą.

„Galime daryti prielaidą, kad šiuo metu žmonių žinojimas apie situaciją yra pakankamai neblogas“, – teigė R. Urbonaitė.

Pasak politologės, kiek netikėta yra tai, jog, apklausos duomenimis, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojai rečiau buvo linkę laikyti esamą tvarką ydinga nei kitų vietovių gyventojai.

Tvarką ydinga laikė 72,3 proc. respondentų iš Vilniaus, tuo metu kituose didžiuosiuose miestuose taip manančių buvo 61,4 procento. Kituose miestuose ir kaimuose šis procentas siekė atitinkamai 76,8 proc. ir 70,8 procento.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, jog gana aukšti neigiami situacijos vertinimai tarp Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų partijos rinkėjų yra „aiškūs indikatoriai ir partijoms, kad šito klausimo nederėtų palikti paraštėse“.

Dėl kritikos, susijusios su tarybos narių išlaidomis, iš pareigų pasitraukė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, anksčiau dirbusi Kauno taryboje. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad pasitraukti šiems ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.

Tikslūs apklausos rezultatai:

Ar reikia, ar nereikia keisti savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo tvarką?

Reikia, nes dabartinė tvarka sukuria galimybes piktnaudžiauti išmokomis – 70,5 proc.

Nereikia, dabartinė tvarka yra gera – 2,9 proc.

Neturiu nuomonės – 26,6 proc.

Pasirinkti buvo galima tik vieną atsakymą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 17– 21 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Apklaustas tūkstantis 18-os ir vyresnių Lietuvos gyventojų 27 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.