Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, nepalankiai KT sprendimą vertina 38,5 proc., labiau nepalankiai – 15,5 proc. apklaustųjų.

Tuo metu palankiai į tai žiūri 10,5 proc., labiau palankiai – 16,1 proc. respondentų.

Nuomonės šiuo klausimu neturėjo beveik penktadalis apklaustųjų.

Palankiau KT sprendimą vertina jaunesni nei 40 metų, turintieji aukštąjį išsilavinimą, moksleiviai, studentai, gyvenantys Vilniuje.

Nepalankiau – žemesnio išsilavinimo apklaustieji, turintieji mažesnes pajamas, pensininkai.

BNS rašė, kad KT balandžio viduryje uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę, kai paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.

Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.

Sprendimas dėl partnerystės gali paveikti ir pasitikėjimą KT

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis sako, kad šios apklausos rezultatai yra panašūs į anksčiau darytų, kurioje palaikymą partnerystei ar panašiems institutams išreikšdavo, jo žodžiais, 35–45 proc. visuomenės.

„Labai aiškiai matosi, kad palaikymas priklauso realiai nuo žmonių amžiaus. Tie žmonės, kurie yra jaunesni ir daugiau gyvena miestuose, ten tas palaikymas yra stipresnis. Tai duoda nuorodą į vieną labai paprastą tendenciją – ateityje tas partnerystės institutas vienaip ar kitaip turės būti išplėstas, nes tiesiog keičiantis kartoms, natūraliai tos visuomenės pozicijos keičiasi, o didžiausias pasipriešinimas ir yra tarp pačių vyriausių žmonių“, – BNS sakė L. Šedvydis.

Pasak jo, dalis apklaustųjų, nepalankiai vertinančių sprendimą, gali būti už partnerystės instituto įteisinimą, tačiau jiems gali nepatikti KT vaidmuo šioje situacijoje.

„Veikiausiai yra nedidelė žmonių grupė, kuri gal palaiko partnerystę, (...) bet kritiškai vertina paties teismo sprendimus ir vaidmenį mūsų valdžios sistemos konfigūracijoje“, – teigė L. Šedvydis.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė demokratė Agnė Širinskienė svarsto, kad KT sprendimas dėl partnerystės gali kirsti per pasitikėjimą šią institucija.

„Įdomu, kaip tai atsilieps bendrai pasitikėjimu KT, nes jei daugiau nei pusė gyventojų yra nepatenkinti šiuo sprendimu, tai ir teismo pasitikėjimo reitinguose gali turėti įtaką“, – BNS sakė politikė.

Anot jos, apklausos rezultatai jos nenustebino, kadangi ankstesnės apklausos rodė, kad didesnė visuomenės dalis nepalaiko partnerystės instituto atsiradimo.

„Akivaizdu, kad dalis tų asmenų atitinkamai nepalankiai vertina ir KT sprendimą, matyt, kažkokio kitokio rezultato vargu, ar buvo galima tikėtis“, – teigė A. Širinskienė.

Matyt, kažkokio kitokio rezultato vargu, ar buvo galima tikėtis.

Bus ieškoma kompromiso

L. Šedvydžio nuomone, po KT sprendimo šios Seimo kadencijos metu dėl partnerystės „vienoks ar kitoks sprendimas bus priimtas“.

Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą kreipiantis į teismą.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.

Pagal pirmąjį projektą civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.

Tuo metu praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.

„Vienu metu galima bandyti eiti dviem keliais. Pasižiūrėti, ar Civilinės sąjungos įstatymas turi palaikymą. Mano jausmas yra, kad „artimas ryšys“ negali būti priimtas, nes iš esmės KT savo doktrinoje dabar nurodo, kad tai (partnerystė – BNS) nėra vien tik ūkiniai santykiai, kad tai yra ir šeiminiai santykiai. Taigi, jeigu nėra civilinei sąjungai paramos, tada Seimas imsis iniciatyvos ir rengs kažkokį tarpinį tarpinį variantą tokį, kuris turėtų daugumą“, – teigė socialdemokratas.

A. Širinskienė BNS teigė, kad veikiausiai Seime nebus imamasi nei civilinę sąjungą, nei „artimą ryšį“ įteisinančių projektų, o procesas bus pradėtas „nuo balto švaraus lapo“.

„Greičiausiai tai bus kompromiso paieškų kelias. (...) Aš neabejoju, kad tos nuomonės vėl išsiskirs ir jeigu, tarkime, pateiktas naujas projektas vėl atkartotų santuokai būdingas nuostatas (...), akivaizdu, kad didelė dalis Seimo narių, įskaitant ir mane, šito projekto nepalaikytų. Tai šiuo atveju turbūt kompromiso paieškos bus pakankamai nelengvos. Galbūt kažkoks hibridas tarp artimojo ryšio ir įvairių turtinių santykių nustatančių normų ir būtų tas variantas, kuris galėtų ateiti, bet aš manau, kad tiesiog reikia palaukti ir pasižiūrėti“, – kalbėjo demokratė.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus BNS anksčiau sakė, kad lyčiai neutralios partnerystės detalaus reglamentavimo Seimas galėtų imtis rudens sesijoje.

Anot ministro, dabar Seimo frakcijos dar grynina savo poziciją šiuo klausimu, tas procesas gali trukti kelis mėnesius, todėl pavasario sesijoje greičiausiai nebus spėta nieko nuveikti.

L. Šedvydžio vertinimu, politikai neturėtų vadovautis apklausų rezultatais, priimdami sprendimus dėl partnerystės.

„Mažumos turi būti apsaugotos ir nebūtina apklausomis visą laiką vadovautis. Politikai turi kartais žengti vieną žingsnį į priekį ir matyti tą besikeičiančią visuomenę, besikeičiančias nuostatas ir elgtis geriausiai tos visuomenės (...) interesams. Sutvarkytas partnerystės institutas, turintis teises ir pareigas, mano supratimu, ir, tikiu, daugelio Seimo narių supratimu, yra vertybė ir yra tai, kas visą šitą votį ar pūlinį iš mūsų viešojo diskurso tiesiog išnaikins“, – teigė parlamentaras.

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?

Atsakymai:

1. Palankiai – 10,6 proc.

2. Labiau palankiai – 16,1 proc.

3. Labiau nepalankiai – 15,5 proc.

4. Nepalankiai – 38,5 proc.

5. Neturiu nuomonės –19,3 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 2–12 dienomis, jos metu apklaustas tūkstantis šalies gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.