Europos Parlamento užsakymu kovą ir balandį atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) respondentų Lietuvoje nurodė esantys patenkinti priemonėmis kovojant su pandemija, likęs trečdalis teigė, kad veiksmais yra nepatenkinti. Tuo metu visoje Bendrijoje nuomonės „už“ ir „prieš“ pasiskirstė po lygiai.

Lietuvos gyventojai palankiau vertina ir ES šalių solidarumą kovojant su pandemija – tuo patenkinti 61 proc. lietuvių ir 44 proc. visų europiečių.

Kiek daugiau apklaustųjų Lietuvoje nei bendrai ES teigė, kad pandemija atsiliepė jų asmeniniams finansams (36 proc.), 38 proc. lietuvių teigė laukiantys tokio poveikio ateityje – būsimą grėsmę jų finansams įžvelgia apie ketvirtadalis visų europiečių. Kad pandemija neturėjo jokios įtakos finansams, tvirtino ketvirtadalis lietuvių, tuo metu iš viso Bendrijoje taip teigiančiųjų yra 42 procentai.

58 proc. ES gyventojų mano, kad dėl pandemijos taikomų ribojimų nauda sveikatai atsveria jų ekonominę žalą, Lietuvoje su šiuo teiginiu sutinka tik 51 proc. apklaustųjų. 52 proc. lietuvių jaučia netikrumą dėl pandemijos – tai daugiau nei visos ES rodiklis (45 proc.).

Lietuvoje gerokai mažiau gyventojų jaučia bejėgiškumą (21 proc. palyginti su 30 proc. visoje ES), o daugiau – pasitikėjimą (19 proc. palyginti su 15 proc.).

Paklausti, kam ES turėtų teikti pirmenybę kovojant su pandemija, europiečiai visų pirma nurodė prieigą prie saugių ir veiksmingų vakcinų (39 proc.), medicinos priemonių ir vakcinų kūrimo finansavimą (29 proc.), Europos krizių strategijos kūrimą (28 proc.) bei Europos sveikatos politikos kūrimą (25 proc.).

Lietuvos gyventojai, kitaip nei dauguma europiečių, linkę manyti, jog svarbesni Europos Parlamento prioritetai nei visuomenės sveikata, turėtų būti parama ekonomikai ir darbo vietų kūrimui (55 proc.), taip pat kova su skurdu ir socialine atskirtimi (50 proc.).

Eurobarometro apklausa Europos Parlamento užsakymu atlikta kovo 16 – balandžio 12 dienomis visose 27 ES valstybėse tiesioginių interviu bei interneto apklausų būdu.