61,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog per pastaruosius penkerius metus nuomonė apie pabėgėlius blogėjo. Manančių, kad jų požiūris apie pabėgėlius blogėjo, dalis mažėjo – 2021 metais taip galvojančių buvo 71,8 procento.

Pasak tyrimą pristačiusios nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovės Giedrės Blažytės, šiais metais pastebima, kad visuomenės sutelktumas ir atvirumas priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos atsispindi ir visuomenės nuostatų apklausos rezultatuose.

„Žinome, kokioje situacijoje gyvename dabar, ir kokias naujienas girdime nuo vasario mėnesio pabaigos. Nenustebino, kad yra tikrai didelis palaikymas bendrai pabėgėlių grupei. Ko gero pabėgėliai, kuomet kalbame apie socialinę distanciją, šiuo atžvilgiu Lietuvos gyventojų yra suvokiama, kad pirmiausia kalbame apie karo pabėgėlius iš Ukrainos“, – sakė ji.

Bėgančių nuo Rusijos pradėto karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui pritaria 79,7 proc. tyrimo dalyvių.

Apklausos duomenys taip pat rodo bendrai sumenkusias neigiamas visuomenės nuostatas pabėgėlių atžvilgiu.

Apklausoje 27.3 proc. respondentų įvardijo, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2021 metais tokių buvo – 47,1 proc.), 13,9 proc. – kad nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje (2021 metais – 27,7 proc.).

33 proc. apklaustųjų nenorėtų pabėgėliams išnuomoti būsto (2021 metais – 48,3 proc.).

Taip pat mažėjo nesutinkančiųjų, kad į Lietuva būtų priimti klimato kaitos pabėgėliai musulmonai ir karo pabėgėliai musulmonai.

„Matome tikrai pozityvėjančias nuostatas musulmonų, irakiečių ir sirų atžvilgiu, kurios, iš tiesų, pastaraisiais metais buvo gana negatyvios“, – nurodė G. Blažytė.

Matome tikrai pozityvėjančias nuostatas musulmonų, irakiečių ir sirų atžvilgiu, kurios, iš tiesų, pastaraisiais metais buvo gana negatyvios.

2022 metų apklausos rezultatai rodo, kad padaugėjo gyventojų, pritariančių integracijos priemonių taikymui Lietuvoje gyvenantiems ir į šalį atvykstantiems pabėgėliams.

Didžioji dalis – 80 proc. pritarė vaikų švietimo organizavimui (2021 metais – 62 proc.), lietuvių kalbos kursų organizavimui – 75 proc. (2021 metais – 60 proc.), nemokamų teisinių konsultacijų organizavimui – 60 proc. respondentų (2021 metais – 45 proc.).

Kaip ir praeitais metais, daugiausiai respondentų įvardijo, kad kaimynystėje nenorėtų gyventi su romais (58,6 proc.), iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis (57,7 proc.), savo būsto labiausiai išnuomoti nenorėtų iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims (63 proc.) ir romams (59 proc.).

Išaugo priešiškumas rusams

Apklausos rezultatuose pastebima, kad išaugo nenorinčių gyventi kaimynystėje su rusais skaičius – nuo 6,2 proc. 2021-aisiais iki 16 proc. 2022 metais.

Ekspertai tai sieja su Rusijos invazija Ukrainoje.

2022 metų duomenimis, rusams savo būsto išnuomoti nenorėtų 23,1 proc. apklaustųjų (2021 metais – 9,9 proc.), su rusais dirbti vienoje darbovietėje nenorėtų 13,6 proc. respondentų (2021 metais – 4,5 proc.)

Uždavus klausimą apie tai, kaip per pastaruosius penkis metus pasikeitė nuomonė apie tam tikras visuomenės grupes, 74,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog požiūris į Lietuvoje gyvenančius rusus labai pablogėjo arba greičiau pablogėjo nei pagerėjo. 2021 metais taip manančių buvo 26,7 procento.

„Nereikėtų labai stebėtis, kad negatyvėja nuostatos ir rusų atžvilgiu. Nes vėl gi, daugiausia apie rusus mes girdime iš negatyvios pozicijos“, – sakė G. Blažytė.

Nereikėtų labai stebėtis, kad negatyvėja nuostatos ir rusų atžvilgiu. Nes vėl gi, daugiausia apie rusus mes girdime iš negatyvios pozicijos.

Tuo tarpu apie 64,4 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad jų požiūris į Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius per pastaruosius penkerius metus labai pagerėjo ar greičiau pagerėjo nei pablogėjo. Taip pat atsakiusių 2021-aisiais buvo 48,7 procento.

Pagrindinis informacijos šaltinis – žiniasklaida

Apklausos duomenimis, pagrindiniu informacijos šaltiniu apie įvairias pabėgėlių ir migrantų grupes išlieka žiniasklaida, išskyrus karo pabėgėlius iš Ukrainos, su kuriais asmeninį kontaktą įvardijo turėję 37 proc. respondentų.

Daugiau nei du trečdaliai tyrimo respondentų įvardijo, kad apie ne Europos Sąjungos piliečius, kurie Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio (61 proc.) ir kuriems šalyje suteiktas prieglobstis (65 proc.), taip pat – apie migrantus, kurie į Lietuvą atvyko neteisėtai (64 proc.), žino iš žiniasklaidos.

Anot žiniasklaidos monitoringo ir žurnalistikos inovacijų programos „Media4Change“ vadovės Neringos Jurčiukonytės, tokie duomenys patvirtina, koks svarbus vaidmuo, formuojant visuomenės nuomonę, tenka žiniasklaidai.

„Drįsčiau teigti, kad žiniasklaidos vaidmuo yra labai svarbus. Neatsitiktinai matome, kad gyventojai, respondentai apklausoje teigia, kad nuomonę susiformavo iš žiniasklaidos“, – sakė ji.

Anot N. Jurčiukonytės, svarbu į tai atkreipti dėmesį tuomet, kai dėl didelės stigmos, esančios socialinės distancijos ar kitų aplinkybių, tokių visuomenės narių taip lengvai nesutinkame ar neidentifikuojame.

„Tikrai, žiniasklaidos vaidmuo yra labai svarbus. Ypatingai turint omenyje, kad tos grupės, kurių atžvilgiu distancija yra didžiausia, nėra taip lengvai sutinkamos ir žmonės neturi galimybės suformuoti savo asmeninę nuomonę iš asmeninės patirties“, – pasakojo nevyriausybininkė.

„Media4Change“ analitikė teigia, jog galima pastebėti koreliaciją tarp to, kaip grupė yra vaizduojama žiniasklaidoje ir kokios nuostatos visuomenėje sklando jos atžvilgiu. Pasak N. Jurčiukonytės, šiais metais daugelio grupių vaizdavimas gerėjo.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko kompanija „Baltijos tyrimai“, ją užsakė Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto (LSMC SI) Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“.

Tyrimas buvo atliktas 2022 metų rugsėjo 16–27 dienomis, apklausti 1024 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų. Apklausa vyko 124 atrankos taškuose, 30 miestų ir 57 kaimuose.

Tyrimo rezultatų paklaida sudaro 3,1 procento.

Tuo tarpu „Media4Change“ žiniasklaidos stebėsenos komanda išanalizavo per 100 tūkst. darbų, kuriuose minimos didžiausią socialinę distanciją patiriančios grupės. Pasak organizacijos, stebėti darbai iš penkių televizijos kanalų, 11 radijo stočių, 428 interneto portalų, 115 nacionalinių ir regioninės spaudos leidinių.