Apklausa: pusė gyventojų mano, kad pakanka esamos tvarkos dėl sutikimo seksui

Seime registravus Baudžiamojo kodekso (BK) pataisą, jog norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas, 56,6 proc. apklaustųjų teigė, kad pakanka dabartinės formuluotės dėl privertimo lytiškai santykiauti.

12,5 proc. gyventojų manė, kad toks Baudžiamojo kodekso pakeitimas reikalingas, o 30,9 proc. neturėjo nuomonės.

Pataisai labiau linkusios pritarti moterys, jaunesnio amžiaus ir Vilniaus bei kitų didžiųjų miestų gyventojai, o skeptiškiausi – regionų gyventojai. Tarp neturinčių nuomonės išsiskyrė moksleivių ir studentų grupė – 54,8 procentų.

Kontrolierė: apsauga turėtų būti didinama

Apklausa rodo, kad pataisas labiau reikalingomis mano esant moterys – už jas pasisakė 15,9 proc. moterų, palyginti su 8,9 proc. vyrų.

Tuo tarpu 58,6 proc. vyrų laikėsi nuomonės, kad sutikimui reguliuoti pakanka dabartinio Baudžiamojo kodekso formuluočių. Taip manančių moterų skaičius buvo 54,7 procento.

Pataisas labiau linkę paremti jaunesnio amžiaus gyventojai – jas reikalingomis įvardijo 20,2 proc. respondentų iki 29 metų amžiaus, o kitose amžiaus grupėse šis skaičius svyravo tarp 10–13 procentų.

Analogiškai už dabartinį reguliavimą pasisakė 50,8 proc. respondentų iki 29 metų, o vyresnio amžiaus grupėse tokių buvo apie 60 proc., tik pačios vyriausios amžiaus grupės, 70 metų ir daugiau, 51,5 proc. pasisakė už dabartinę tvarką.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė komentuodama apklausos rezultatus sako, kad nukentėjusių nuo seksualinio smurto apsauga turėtų būti didinama nepriklausomai nuo visuomenės nuomonės.

„Jau trylika Europos Sąjungos valstybių turi panašų į siūlomą reglamentavimą – jose ilgainiui buvo identifikuota, kad esamos apsaugos nepakanka. Esamo reguliavimo keitimas tuo pačiu prisidėtų prie visuomenės požiūrio keitimo, mažesnio aukų kaltinimo“, – BNS sakė B. Sabatauskaitė.

Ji taip pat pastebėjo, kad apklausos rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad pristačius pataisas kai kurie politikai ir kiti vieši asmenys iš jų šaipėsi.

Beveik trečdalis neturi nuomonės

Beveik trečdalis gyventojų klausiami, reikalingi ar nereikalingi siūlomi pokyčiai, apie tai neturėjo nuomonės – 30,9 procento.

Tarp neturinčių nuomonės išsiskyrė moksleivių ir studentų grupė – 54,8 proc., kai tuo tarpu kitose amžiaus, išsimokslinimo, socialinės padėties, pajamų grupėse šis skaičius svyravo tarp 26–35 procentų.

Pasak lygių galimybių kontrolierės, baudžiamąją teisę Lietuvoje išmano palyginus nedidelis skaičius žmonių, todėl neturint specifinių teisinių žinių daugumai atrodė saugu ir paprasta atsakyti, kad esamo reguliavimo pakanka.

„Tai, kad trečdalis Lietuvos gyventojų neturi nuomonės, šią hipotezę tik patvirtina – didžioji dalis visuomenės nėra teisės ekspertai ir tai normalu“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.

Visais kitais atvejais, jei asmuo tokio sutikimo neišreiškė, kai yra tokie dalykai daromi prieš asmens valią, ir dabar yra kriminalizuoti.

Ji taip pat teigė, kad kita priežastis, paaiškinanti, kodėl tokia didelė visuomenės dalis mano, kad pataisos yra nereikalingos, gali būti ir tai, jog apie pokyčius pradėta komunikuoti nepateikus konkretaus projekto.

Tuo tarpu pataisas sukritikavusios Generalinės prokuratūros vienas vadovų Saulius Verseckas teigia, jog prieštaringų vertinimų siūlymas sulaukė dėl to, kad neaiškios sąvokos užprogramuoja problemines situacijas.

„Matyt, ta diskusija ir visuomenėj dėl to kilo, nes esant normaliems santykiams visi žmonės viena skitą supranta ir jiems nekyla kažkokių klausimų, ar jie nori tuo užsiimti, ar nenori, o visais kitais atvejais, jei asmuo tokio sutikimo neišreiškė, kai yra tokie dalykai daromi prieš asmens valią, ir dabar yra kriminalizuoti“, – BNS sakė S. Verseckas.

Į BK būtų įtraukta sutikimo sąvoka

Pataisas dėl sutikimo lytiškai santykiauti registravo Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė su grupe skirtingų frakcijų parlamentarų. Iniciatorė sako jomis siekianti efektyvesnės seksualinių nusikaltimų aukų apsaugos, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, kad joje atsispindėtų sutikimas.

Įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

Anot parlamentarės, Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pavaduotojas S. Verseckas tvirtina, jog būtent formuluotė dėl aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo taps didžiąja problema, nes nėra aiški.

„Čia mes matome didžiąją grėsmę, kuri sukeltų didžiules diskusijas teisme, įrodinėjant tarp kaltinimo ir gynybos, kada tas aiškiai išreikštas sutikimas turėtų būti. Klausimas tada – o jei sutikimas buvo, bet jis nebuvo aiškiai išreikštas, taip pat bus nusikaltimas?“ – pabrėžė S. Verseckas.

Dabar yra Baudžiamajame kodekse gana aiškiai pasakyta, kad jei yra sutikimas – viskas gerai, jei sutikimo nėra – tokių santykių negali būt.

Tuo tarpu principas, kad lytiniai santykiai galimi tik asmeniui sutinkant, pasak S. Versecko, įtvirtintas dabartiniuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, o lytiniai santykiai prieš asmens valią yra kriminalizuoti.

„Dabar yra Baudžiamajame kodekse gana aiškiai pasakyta, kad jei yra sutikimas – viskas gerai, jei sutikimo nėra – tokių santykių negali būt. Traktavimas to „aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas“ irgi gali būti labai įvairus, vienai pusei gali atrodyti, kad tas aiškiai išreikštas sutikimas matėsi akyse, kitas sakys – aš aiškiai nepasakiau“, – kalbėjo prokuroras.

BK 151 straipsnio pirma dalis už privertimą lytiškai santykiauti numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už tokią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė, jų nuomone, ar reikalinga, ar nereikalinga Baudžiamojo kodekso pataisa, jog būtų baudžiama už lytinį santykiavimą, kai nėra kito žmogaus aiškiai išreikšto sutikimo.

Atsakymai: Taip, reikalinga – 12,5 proc., užtenka Baudžiamajame kodekse jau esančios formuluotės dėl privertimo lytiškai santykiauti – 56,6 proc., neturiu nuomonės – 30,9 procento.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gruodžio 8–15 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų 26 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.