Apklausa: pusė lietuvių skyrė paramą Ukrainai

Įvairią paramą Rusijos užpultai valstybei skyrė 50,3 proc. lietuvių.

Iš jų 29 proc. aukojo pinigus per nevyriausybines organizacijas, 15,7 proc. aukojo daiktus, siūlė gyvenamąją vietą pabėgėliams ir prisidėjo kitais būdais, o 5,6 proc. – skyrė ir finansinę, ir kitokią paramą.

49,4 proc. apklaustųjų nurodė paramos Ukrainai neskyrę.

Karo niokojamai Ukrainai ir pinigus, ir kitus daiktus aukojo visų socialinių padėčių žmonės, nepaisant jų gyvenamosios vietos, lyties ar amžiaus.

Tarp skyrusiųjų įvairią paramą statistiškai išsiskiria didesnes pajamas gaunantys žmonės.

Lemia požiūris į Rusiją?

Paramą Ukrainos kariams renkančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas BNS teigė manantis, kad paramos skyrimas Ukrainai priklauso ir nuo to, kaip žmogus vertina Rusiją.

„Čia labai aišku – pusei žmonių rūpi, o kitiems nerūpi (...) Aš esu tos nuomonės, kad pusė Lietuvos žmonių dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių nežiūri į Rusiją kaip į grėsmę“, – sakė organizacijos vadovas.

Pusė Lietuvos žmonių dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių nežiūri į Rusiją kaip į grėsmę.

„Ar turi Rusijos gradai (raketos – BNS) šaudyti, kad jie suprastų? Tada gal suprastų (...) Aš kartais žiūriu į tuos žmones ir jų nesuprantu“, – pridūrė jis.

“Blue/Yellow“ vadovas taip tvirtino, kad „objektyviai žiūrint į Rusiją, ji mums yra grėsmė“ ir karas Ukrainoje neturėjo palikti abejojančiųjų.

Jis teigė, kad šiuo metu organizacijai paaukota apie 19 mln. eurų, tačiau to nėra gana.

„Mažai, nes čia yra rimtas karas. Dabar pas mus eina prašymai, mes darom dabar žiauriai rimtus dalykus. Mes dabar aprūpiname karius labai rimtais dalykais“, – kalbėjo organizacijos vadovas.

Anot jo, 90 proc. aukojančiųjų yra iš Lietuvos.

Už šiuos pinigus Ukrainos kariams perkamos medicinos priemonės, šarvinės liemenės, visureigiai ir kitos priemonės, tačiau, anot J. Ohmano, „jeigu bus labai blogai“, bus prašoma pirkti ir raketas.

Aukoja ir gyvūnams

Gyventojai aukoja ir Ukrainos gyvūnams – organizacija „Tušti narvai“ šiuo metu yra surinkusi per 25 tūkst. eurų.

„Reikia žymiai daugiau pagalbos Ukrainai, bet, kita vertus, per labai trumpą laiką čia yra labai didelė suma, taip pat ir kitos organizacijos Lietuvoje renka, tai bendrai bus apie 130 tūkst. eurų“, – BNS sakė organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

„Čia jau visai daug atrodo“, – pridūrė ji.

Lėšas šiai organizacijai pervedė apie 900 žmonių, milžiniškas susidomėjimas buvo juntamas pirmą paramos rinkimo dieną.

„Kai paleidome paramos rinkimą, virš 6 tūkst. eurų žmonės suaukojo. Žmonės jautriai reaguoja ir į gyvūnus“, – teigė „Tuščių narvų“ vadovė.

Jos teigimu, pervedamos sumos įvairios – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.

„Vidutinė paramos suma, aš skaičiavau kažkurią dieną, buvo apie 30 eurų. Bet būna, kad kas 50 perveda ar 500“, – pasakojo G. Vaitkevičiūtė.

Parama pervedama Ukrainoje veikiančiai gyvūnų gerovės organizacijai, bendradarbiaujančiai su kitomis organizacijomis.

Lėšos skirtos gyvūnų maistui pirkti ir gyvūnų pervežimui – kartais ir į kitas šalis.

Ukrainai paramą renka ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Respondentų klausta, ar prasidėjus Rusijos invazijai skyrėte paramą Ukrainai?

Atsakymai: „Taip, skyriau finansinę paramą per nevyriausybines organizacijas“ – 29 proc., „Taip, paaukojau daiktų, pasiūliau gyvenamąją vietą pabėgėliams, prisidėjau kitais būdais“  – 15,7 proc., „Taip, skyriau ir finansinę paramą, ir prisidėjau kitais būdais“ – 5,6 proc., „Ne“ – 49,4 proc., nenurodė – 0,4 proc.

Pasirinkti buvo galima tik vieną atsakymą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 10–19 dienomis su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Iš viso apklausti 1005 pilnamečiai šalies gyventojai 25 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

BNS nuotr.