Aplinkos ministerija (AM) inicijuoja pasitarimą dėl siūlymo ateityje statomus visuomeninius statinius pritaikyti gyventojų apsaugai nuo sprogimų karo atveju, ir ragina atsakingai įvertinti galimą statybų pabrangimą.

Trečiadienį AM pateikė raštą Vyriausybei, kuriame nurodoma, kad susitikimas su Vidaus reikalų ministerijos (VRM), verslo atstovais, ekspertais ir projektuotojais numatytas kitą antradienį.

„Siekiant objektyviai įvertinti galimus statinių statybos proceso kainos pokyčius, manome, kad reikalinga išsami diskusija su socialiniais partneriais, ekspertais, projektuotojais, konstruktoriais. Siekdama išsiaiškinti civilinės saugos slėptuvių kiekį, galimus reikalavimus jų įrengimui, naujų slėptuvių poreikį, Aplinkos ministerija sausio 27 dieną organizuoja pasitarimą Aplinkos ministerijoje“, - teigiama rašte.

VRM siūlo įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju. Ministerija siūlo tai padaryti pavedant Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus. Anot VRM, visuomeninės paskirties negyvenamais pastatais laikomi administracinės, prekybos, maitinimo, transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir ūkio paskirties statiniai.

AM rašte pažymima, kad „nustatyti reikalavimą įrengti slėptuves investuotojams galima abipusiu sutarimu, įvertinus administracinės naštos padidėjimą ir turint pirminius techninius siektinų rodiklių duomenis“.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė BNS sakė, kad saugumo klausimus spręsti reikia, tačiau tai reikia padaryti pernelyg finansiškai neįpareigojant statybų verslo.

„Čia reikia labai rimtai apsvarstyti, nes naujiems statomiems visuomeniniams pastatams tai didintų kaštus. Mūsų skaičiavimais, tokie statiniai gali kainuoti 20 - 30 procentų daugiau nei paprasti. Reikia inventorizuoti esamą situaciją ir tada protingai pagalvoti, kaip spręsti gyventojų saugumo problemas, bet neprimesti didelių finansinių įpareigojimų statytojams. Pavyzdžiui, galima ir esamus statinius renovuoti ir taip juos pritaikyti gyventojų apsaugai“, - teigė D.Matonienė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1771 kolektyvinės apsaugos statinys. Juose karo atveju galėtų būti saugoma apie 741 tūkst. šalies gyventojų. Anksčiau Lietuvoje buvusių slėptuvių - bunkerių tinklas yra išnykęs, nes bunkeriams išsaugoti ir išlaikyti nebuvo skiriamos lėšos.