- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
-
Aplinkos ministerija rudenį skelbs užtvankų griovimo finansavimo programą
Dėl kliūčių žuvų migracijai, riboto veikiančių hidroelektrinių skaičiaus ties užtvankomis ir brangaus jų remonto, Aplinkos ministerija rudenį ketina paskelbti užtvankų griovimo finansavimo programą.
„Programos pradžia – šį rudenį. Kuriame finansavimo mechanizmą, kuris artimiausiu metu turėtų būti paleistas. Suprantame, kad visiems finansavimo neužteks, tai vertinsime kiek migracijos kelių žuvims atsivers, yra tam tikra formulė“, – BNS teigė aplinkos viceministras Danas Augutis.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šią savaitę žurnalistams sakė, jog „valstybė nusimačiusi kryptį griauti užtvankas ir numatė dešimtis milijonų eurų“. Anot ministro, būtų griaunamos aplinkosauginiu požiūriu blogiausios užtvankos.
Šią savaitę, antradienį, sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas ir, nevaldomai veržiantis vandeniui, patvino per miestą tekantis Nevėžis.
Tos pačios dienos popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.
Trukdo žuvų migracijai
Statistika rodo, jog per metus avarinė situacija ištinka tris-keturias užtvankas. Paprasčiau, jei nelaimė įvyksta miškingoje teritorijoje, kuomet vanduo užlieja mišką, tačiau miestuose kyla grėsmių gyventojų turtui.
„Užtvankų išlaikymas brangus, remontas taip pat labai brangus, siekia nuo kelių dešimčių iki pusės milijono ir rimtom užtvankom dar daugiau. Nerealu, kad turėsime visom užtvankom suremontuoti. Turėtume apsispręsti, kurios užtvankos turėtų išlikti, o kurias turime pašalinti“, – sakė D. Augutis.
Finansuoti užtvankų remonto ministerija nėra numačiusi.
Užtvankų išlaikymas brangus, remontas taip pat labai brangus, siekia nuo kelių dešimčių iki pusės milijono ir rimtom užtvankom dar daugiau. Nerealu, kad turėsime visom užtvankom suremontuoti.
Ministerijos duomenimis, apie 300 užtvankų trukdo žuvų migracijai. Griaunant jas prioritetas būtų teikiamas ir priklausomai nuo to, kiek kilometrų upės kelių jų migracijai būtų atveriama.
„Kaip žinote, nemaža dalis žuvų ateina neršti iš Baltijos jūros į Lietuvos upes ir užtvankos yra tos kliūtys, dėl ko jos Lietuvoje to negali padaryti pilna apimtimi. Kalbu apie lašišą, šlakį. Aplinkos ministerijos klausimai susiję su upių vientisumo atkūrimu, tai būtent, užtvankų griovimu“, – sakė D. Augutis.
Nugriovė Salantuose
Lietuvoje pastaraisiais metais pašalinta Neries regioniniame parke buvusi Bražuolės užtvanka, taip pat Anykščiuose funkcijos nebeatlikusi vandens malūno užtvanka ant Anykštos upės.
Pernai ministerijos lėšomis buvo nugriauta užtvanka Salantuose. Čia, pasak ministro, teko visų pirma procesą suderinti su bendruomene, kuriai maudymuisi buvo suformuotas kitas tvenkinys.
Jei pažiūrėtume statistiką, kaimynai estai yra nusigriovę virš 120 užtvankų, skandinavai tūkstančiais skaičiuoja, prancūzai rekordininkai berods 2500 užtvankų yra nugriovę.
„Salantų užtvanka buvo ant Minijos. Minija yra viena iš Lietuvos lašišinių upių ir užtvanka atkirto Minijos aukštupį nuo migracijos kelių. Buvo įvertinta ir nuspręsta, kad paprasčiau užtvanką demontuoti, nes pati patvanka, vandens telkinys, buvo stipriai uždumblėjęs ir nebevaidino jokio rekreacinio vaidmens, maudytis buvo neįmanoma, nuspręsta demontuoti, gyventojams sukurti naują vandens telkinuką šalia“, – sakė D. Augutis.
„Panevėžio atveju turėtų savivaldybė įsivertini, nes suprantu, kad šis vandens telkinys labai stipriai naudojamas rekreacijai. Rekreacine nauda gali būti gerokai didesnė, gali atnešti kitas lėšas turizmui ir gyventojų gerovei, negalima sakyt vienareikšmiškai, kad šią užtvanką reikėtų griauti“, – pridūrė jis.
D. Augučio teigimu, pats užtvankos demontavimas nėra toks brangus kaip aplinkos sutvarkymas.
Avarinės būklės statiniai
Ministerija yra įvertinusi, kokia yra maždaug 1,3 tūkst. Lietuvoje esančių užtvankų būklė, kas jų savininkai. Viceministro teigimu, apie 40 proc. užtvankų yra prastos arba avarinės būklės ir reikalauja neatidėliotino remonto.
„Šitoje vietoje reikia pasakyti, kad net ir esant tokiam dideliam užtvankų skaičiui, hidroelektrinių turime veikiančių tik apie 100, kitos užtvankos elektros gamyboje nedalyvauja, likusios iš senų laikų“, – sakė jis.
Pasak D. Augučio, turėtų būti griaunamos tos užtvankos, kurios nekuria jokios kitokios vertės, o stebint kaip vystosi vėjo energetika, anot jo, panašu, jog ir „hidroenergetikos dienos artėja prie pabaigos“.
Viceministro teigimu, Europoje jau kurį laiką vykdomas natūralių ekosistemų atkūrimas, nes užtvankos upės gyvenimą suskaido į du etapus. Dėl uždumblėjimo prarandamos žuvų, moliuskų natūralios rūšys.
„Jei pažiūrėtume statistiką, kaimynai estai yra nusigriovę virš 120 užtvankų, skandinavai tūkstančiais skaičiuoja, prancūzai rekordininkai berods 2500 užtvankų yra nugriovę. Tos užtvankos, kurios nebevaidina vaidmens nei hidroenergetikoje, nei rekreacijoje, nei žemės ūkyje, paprasčiau jų atsisakyti ir išlaisvinti upę, leisti tekėti natūralia vaga“, – sakė viceministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika4
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...