Toksiško pozityvumo banga

Aplinkosaugos ekspertės, klimato advokatorės Ievos Budraitės pastebėjimu, būtent tarp jaunų žmonių augančios išlaidos dovanoms – nerimą kelianti tendencija: išsiugdžius įprotį pasitenkinimą šventėmis sieti su vartojimu, šios praktikos atsikratyti nėra taip lengva.

„Sociologijos moksluose pasitelkiama vadinamoji socialinio palyginimo teorija, kuri teigia, kad savo socialinę ir asmeninę vertę esame linkę apibrėžti per lyginimąsi su kitais. Socialinių tinklų platformos šį reiškinį dar labiau sustiprina per toksiško pozityvumo fenomeną: prieš šventes ir jų metu socialiniai tinklai prisipildo vaizdų, kuriuose gausu prabangių šventinių dekoracijų, ištaigingų dovanų, tobulų šeimos susibūrimų. Taip netiesiogiai tarsi nustatoma, koks turėtų būti „tikrasis“ Kalėdų standartas“, – sako pašnekovė.

Kai ignoruojant neigiamus ar sudėtingus realaus gyvenimo aspektus sukuriamas toks idealizuotas vaizdinys, neretai jis gali išprovokuoti nevisavertiškumo pojūtį ir kitų neigiamų jausmų, o šie – paskatinti pernelyg daug pirkti, taip mėginant kompensuoti emocinį nepasitenkinimą.

Rinkodaros profesionalai taip pat puikiai išmano vartotojų psichologiją, todėl išmaniai ja naudojasi. Viena populiarių ir daugeliui pažįstamų taktikų – siekis sukelti baimę praleisti galimybę (angl. FOMO – fear of missing opportunity).

Švaistymą remiame savo pinigais

„Pabrėždami ribotą kainų pasiūlymų laiką ir prekių kiekį, pardavėjai siekia išprovokuoti stiprų impulsą pirkti. Tai sukuria jausmą, kad neįsigijus dabar bus prarasta puiki proga, o tai sukelia praradimo baimę ir paskatina skubotą pirkimą. Šūkiai „Iki specialių pasiūlymų pabaigos liko tiek ir tiek laiko“ ar „Pasiruoškite sutaupyti“ – tik vieni pavyzdžių. Tokios reklamos lyg ir tiesiogiai neragina pirkti, tačiau pabrėžia tariamą naudą, kurios nepavyks gauti neperkant. Tai didina spaudimą pasinaudoti pasiūlymu, siekiant išvengti galimų nuostolių jausmo“, – aiškina aplinkosaugos ekspertė.

Prekybininkų pateikiama statistika apie po švenčių grąžinamų pirkinių kiekį, kuris svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų, taip pat iliustruoja, kad nemaža dalis žmonių dovanų teikimą mato labiau kaip privalomą ritualą, bet ne nuoširdų norą sukelti teigiamų emocijų artimam žmogui ar sukurti jo poreikius išties atitinkančią naudą, sako pašnekovė.

„Kuo tai žalinga tvarumo požiūriu? Visų pirma, didina atliekų kiekį. Toli gražu ne viskas, ką išrūšiuojame, yra ar net gali būti perdirbama – vis dar didelė žaliavų dalis dėl technologinių ribotumų yra sunaikinama sąvartyne ar deginant, – pabrėžia aplinkos politikos analitikė. – Dar vienas aspektas – gamyba ir jos pėdsakas. Faktiškai bet kokio – plastiko, elektronikos ar kito gaminio kūrimas neatsiejamas nuo didelių vandens, elektros energijos ir kitų resursų. Jei perkame daiktus iš anksto žinodami, kad jų gyvavimo ar paskirties laikotarpis bus trumpas, savo pinigais paremiame išteklius švaistančią perprodukciją. Už viso to slypi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, kuri yra pagrindinė klimato krizės procesų priežastis.“

Bendrystė: I. Budraitei Kalėdos labiausiai asocijuojasi su proga ir pareiga skirti daugiau laiko savo artimiausiems žmonėms. / M. Miežonio nuotr.

Nuviliantys nuomonės formuotojų įpročiai

Pašnekovė prisipažįsta, kad šventiniu laikotarpiu ją pačią ypač nuvilia vis dar populiarus neatsakingas pramogų pasirinkimas – pirotechnika, vienkartiniai plastikiniai konfeti.

„Fejerverkai kelia pavojų ne tik žmonių sveikatai ar turtui, bet ir sukelia oro taršą, triukšmą, kuris daro neigiamą poveikį tiek sergantiems ar jautriems asmenimis, tiek gyvūnams. Ką jau kalbėti apie šiukšles. Ypač neatsakinga naudoti snaigių ar tiesiog spalvotų plastiko gabalėlių  konfeti, dėl kurių plastiko atliekos nusėja žaliąsias erdves, vėjas jas nupučia į vandens telkinius. Kaip niekas iš niekur neatsiranda, taip niekas niekur nedingsta. Plastikas suyra į mikroplastiką, šis teršia, patenka į mitybos grandines, galiausiai – mūsų pačių organizmus“, – primena aplinkosaugos ekspertė.

Kita vis dar pasitaikanti praktika – gyvūnų dovanojimas. Jei žmogus neplanuoja turėti augintino, tokia dovana ir sukels nepatogumų dovanos gavėjui, ir stresą gyvūnui, jei po kelionės pas naują šeimininką jis vėl grįš į prieglaudą. Ką jau kalbėti apie apsunkintą gyvūnų prieglaudų ar tarnybų, atsakingų už bešeimininkių gyvūnų sugavimą, darbą, sako pašnekovė.

„Neigiamai stebina ir nuomonės formuotojų įprotis viešai girtis apie švenčių dekoracijoms skiriamas sumas. Kaip leisti asmeninius pinigus, kiekvienas sprendžiame savarankiškai, tačiau pasirinkimas daiktų naudai neatrodo socialiai sąžiningas, kai paraleliai galėtų būti prisidedama prie paramos stokojantiems“, – linkusi manyti I. Budraitė.

Vertė kuriama ne pinigais

Pašnekovės pastebėjimu, ydingus pirkimo įpročius pirmiausia vertėtų keisti nuo įvertinimo, ko tikisi žmogus, kurį ketiname sveikinti švenčių proga, – dėmesio ir galimybės drauge praleisti laiką ar fizinės, apčiuopiamos vertės.

„Įprastai, ypač kalbant apie artimus žmones, labiausiai branginamas tarpusavio bendravimas – laikas, kurį skiriame pokalbiams, bendroms veikloms. Todėl rekomenduočiau įvertinti galimybę dovanoti patirtį – nebūtinai dovanų čekius SPA paslaugoms, grožio procedūroms, mokymosi kursams ar pan., bet galbūt būtų prasminga patiems sukurti kvietimą ar pasižadėjimą, kuriuo įsipareigosite su dovaną priimančiu asmeniu ateinančiais metais kartu aplankyti kitą miestą, leistis į žygį po regioninį parką, surengti bendrą vakarienę, išmėginti naują pramogą ar kt.“, – siūlo I. Budraitė.

Nemaža dalis žmonių dovanų teikimą mato labiau kaip privalomą ritualą, bet ne nuoširdų norą sukelti teigiamų emocijų artimam žmogui.

Jei visgi reikia apčiuopiamos dovanos, specialistė pataria ieškoti universalaus ir praktiško daikto. Tai garantuoja didesnę jo panaudojimo tikimybę. Tam ypač tinka kuponai, leidžiantys konkrečią dovaną išsirinkti pačiam, tačiau tai gali būti ir maistas ar kosmetikos priemonės.

Aplinkosaugos ekspertė taip pat ragina neužmiršti galimybės dovaną pagaminti patiems. Juk rankdarbis, savadarbė dekoracija, maisto patiekalas suteikia daugiau asmeniškumo, o kartu ir vertės nei pirkta dovana.

Suteikti dar vieną gyvenimą

„Žinoma, rankų darbo dovanos reikalauja laiko, todėl, jei tokios galimybės nėra, prieš perkant dovaną reikėtų atsižvelgti į jos aplinkosauginį pėdsaką visame gyvavimo cikle: iš ko daiktas pagamintas, iš kaip toli atgabentas, kiek patvarus, kaip lengvai bus galima jį pataisyti sugedus ir ar bus įmanoma perdirbti, kai taps nebereikalingas“, – reikšmingus kriterijus vardija pašnekovė.

Tad ir renkantis konkretų gaminį pirmenybę prasminga teikti vietinei ar bent jau mūsų regione sukurtai produkcijai. Jei yra galimybė pirkiniu paremti smulkųjį, socialinį verslą, įtraukiantį pažeidžiamus visuomenės narius, tokia dovana prisidėtų ir prie šių žmonių problemų sprendimo – jiems lėšų reikia labiau nei stambioms verslo korporacijoms, sako I. Budraitė.

Ne mažiau svarbu apgalvoti ir dovanos pakavimą. Ar jis tikrai būtinas? Jei puošyba reikalinga, gal jai galima panaudoti organiškus akcentus – kankorėžius, giles, džiovintos gėles ar vaisių skilteles)?

Jei įpakuoti tikrai reikia, patartina vengti perteklinių priemonių – gal namie užsiliko batų dėžutė, kurią būtų galima nesunkiai padekoruoti, ar jau naudoto dovanų popieriaus. Taip pat ant dovanojamo daikto pakuotės stenkimės nepalikti žymėjimo (vardų, datų) – taip dėžutę ar dovanų maišelį bus galima panaudoti ir dar kartą, pataria aplinkosaugos ekspertė.

Prieš perkant brangiai kainuojančią dovaną, I. Budraitės manymu, atsakinga iš anksto įsitikinti ar pasitarti su dovanos gavėju ir pateikti dovaną kartu su pirkimo kvitu, kad prireikus ją būtų galima grąžinti.

Prenumerata – ir daiktams

Kokių sąmoningo pasirinkimo pavyzdžių aplinkosaugos ekspertė mato savo artimoje aplinkoje?

„Mano aplinkoje vis daugiau žmonių dovanoja patirtis: bilietus į renginius arba galimybę renginio tipą ir datą išsirinkti pačiam. Taip pat kuponus paslaugoms – kirpyklai, apsilankymui baseine ir pan., antrų rankų knygas, prasmingų filmų, knygų, garso kūrinių, lankytinų vietų rekomendacijų sąrašus. Smagu, kai vietoje dovanos pakviečiama bendrai veiklai – vakarienei, gaminant ją drauge, ekskursijai ar tiesiog pasivaikščiojimui“, – patirtimis dalijasi I. Budraitė.

Dar vienas populiarėjantis tvaraus dovanojimo būdas – prenumerata: ne tik žurnalo, prieigos prie garso knygų bibliotekos ar filmų platformų, bet ir daiktų.

„Pavyzdžiui, vaikams dovanojama žaislų prenumerata, kai paslaugos teikėjas kartą per mėnesį ar ketvirtį pristato vis naują žaislų rinkinį, senąjį paimdamas atgal. Taip užtikrinama ne tik įvairovė vaikui, bet ir ilgesnis žaislų tarnavimas – tie patys rinkiniai apkeliauja platų netiesioginių paslaugos klientų – vaikų ratą“, – tęsia pašnekovė.

I. Budraitei Kalėdos labiausiai asocijuojasi su proga ir pareiga skirti daugiau laiko šeimos nariams, artimiesiems ir draugams, su kuriais retai matosi.

„Ilgą laiką dovanų stengdavausi išvis nedovanoti, vis dėlto per tam tikrą laiką supratusi, kuriems iš artimų žmonių dovanos yra svarbus švenčių atributas, stengiuosi atliepti šį lūkestį įteikdama valgomą ar patirtį suteikiančią dovaną“, – šypteli pašnekovė.