Perspektyva

Aptarta žinių ekonomika Lietuvoje

Vakar Klaipėdos mokslo ir technologijų parke buvo nagrinėjama žinių ekonomikos situacija Lietuvoje. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ surengtame seminare aptartos žinioms imlaus verslo perspektyvos uostamiestyje bei situacija Lietuvoje ir pasaulyje.

2000 metais įkurta „Žinių ekonomikos forumo“ asociacija vienija septyniasdešimt septynis sėkmingiausių Lietuvos įmonių vadovus, mokslininkus bei politikus. Pagrindiniai asociacijos tikslai – skatinti šalies žinių ekonomiką, pagrįstą mokslui imlių technologijų ir naujovių kūrimu bei diegimu. Anot asociacijos tarybos nario Rimanto Žylio, Lietuvoje dar jaučiami dideli regionų skirtumai informacinėje sklaidoje. Nors Lietuvoje vystytis žinių ekonomikai yra pakankamai geros prielaidos - šalyje sparčiai auga ekonomika, gerai išplėtota švietimo sistema, tačiau vis dar yra trūkumų, stabdančių šį procesą.

Pasaulio Banko atstovybės Lietuvoje vadovas Mantas Nocius teigė, kad nors Lietuva yra viena iš besivystančių šalių lyderių, tačiau jai dar toloka iki Europos Sąjungos senbuvių. Šalies bendras vidaus produktas (BVP) auga sparčiausiai, tačiau jis sudaro tik 40 procentų vidutiniško senųjų sąjungos narių BVP. Pasaulio Banko 2002 metų duomenimis, pagal žinių ekonomikos indeksą Lietuva buvo trisdešimt šeštoje vietoje pasaulyje: per septynerius metus mūsų šalis pakilo dešimčia pozicijų. Tačiau mus dar lenkia kaimynės Lenkija bei Estija.

„ES yra iškėlusi tikslą iki 2010 metų tapti dinamiškiausia ir labiausiai konkurencinga žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, užtikrinančia subalansuotą ūkio plėtrą. Tačiau tikslo kol kas vangiai siekiama, dar jaučiamas didžiulis atotrūkis nuo JAV“, - sakė M. Nocius.

Pasaulio Bankas kasmet besivystančioms šalims teikia dvidešimties milijonų dolerių paramą. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinami penki 122 mln. litų vertės projektai, tarp kurių - ir Klaipėdos uosto plėtra.