Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje vėl registruotas rekordinis naujų paros užsikrėtimų COVID-19 skaičius – 3330, mirė 31 COVID-19 sirgęs žmogus. Kauno klinikose nuo ligos mirė 27-erių vaikinas, neturėjęs jokių gretutinių ligų. Tai – jauniausia koronaviruso auka šalyje. Ligoninėse gydomi 2146 COVID-19 pacientai, 173 iš jų – reanimacijoje.

* Vokietijoje užfiksuotas naujų COVID-19 ligos paros atvejų rekordas – 23 679 nauji atvejai. Jungtinėse Valstijose užregistruota per 3 tūkst. mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų – daugiausia nuo balandžio.

* Estija nuo kitos savaitės iki metų pabaigos mokymasis ir studijos vyks nuotoliniu būdu. Dar daugiau apribojimų įvedama Virumos apskrityje, kur nuo šeštadienio draudžiami renginiai, uždaromos masinio susibūrimo vietos ir įstaigos.

* Kanada suteikė leidimą šalyje platinti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos. Prieš kelias dienas tokį sprendimą priėmė Jungtinė Karalystė.

* Per kibernetinę ataką prieš Europos vaistų agentūrą (EVA) buvo neteisėtai pasisavinti dokumentai, susiję su „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19. EVA teigia, jog incidentas neuždels vakcinos patvirtinimo.

* Ukraina pranešė po ortodoksų Kalėdų sausio 8-ąją dviem savaitėms uždarysianti mokyklas ir nebūtinas prekes bei paslaugas teikiančias įmones, o Baltarusija ruošiasi po 10 dienų laikinai uždrausti žmonėms išvykti iš savo teritorijos per sausumos sienos perėjas.

Nuotolinis darbas. Parlamentarai priėmė statuto pataisas, kurios įteisina nuotolinio Seimo darbo galimybę. Už jas balsavo 124 Seimo nariai, susilaikė šeši politikai, balsuojančių prieš nebuvo. Projektą palaikė ir valdantieji, ir didžioji dalis opozicijos. Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, techniškai pasirengti perėjimui prie nuotolinio darbo reikėtų trijų-keturių savaičių.

Raginimas dėl sankcijų. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino Lietuvos vyriausybę svarstyti sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jei ši Baltarusijos valstybinė įmonė ir toliau persekios savo darbuotojus dėl protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Būsimoji ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad naujoji Vyriausybė turėtų svarstyti šį siūlymą. „Belaruskalij“ trąšas kraunančio Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog sankcijos turėtų neigiamos įtakos uostui ir jas reikėtų taikyti asmenims, o ne verslui.

Kibernetinio saugumo centras. Europos Sąjungos šalių atstovai ketvirtadienio naktį nusprendė, kad Bendrijos kibernetinio saugumo centras bus įkurtas Rumunijos sostinėje Bukarešte. Lietuva siekė šį centrą įkurti Vilniaus televizijos bokšte, tačiau pakankamos paramos nesulaukė.

„Brexito“ drama. Senkant laikui susitarti dėl prekybos sutarties, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė nenumatytų atvejų planą kelionėms sausuma bei oru ir žvejybos teisėms apsaugoti, jeigu Jungtinė Karalystė šių metų pabaigoje paliks Europos Sąjungos bendrąją rinką ir muitų sąjungą be jokio susitarimo. Briuselyje susitikę Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir U. von der Leyen nusprendė derybų terminą pratęsti iki sekmadienio.

ES biudžetas. Europos Sąjungos lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur tikimasi rasti sutarimą dėl 1,8 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo. Pastarosiomis savaitėmis Lenkija ir Vengrija grasino vetuoti sprendimą, jei lėšų skyrimas bus susietas su teisinės valstybės principo laikymąsi, bet susitikimo išvakarėse buvo pasiektas preliminarus kompromisas.

Mokestiniai pažeidimai. JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris pranešė, kad figūruoja tyrime dėl galimų mokesčių pažeidimų. Apie tyrimą paskelbta likus penkioms dienoms iki laukiamo Rinkikų kolegijos oficialaus balsavimo, kuriuo kitu JAV prezidentu turi būti išrinktas J. Bidenas.

Kylanti temperatūra. Jungtinės Tautos paskelbė, kad, nepaisant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl koronaviruso pandemijos ir įsipareigojimų mažinti taršą, kol kas nepavyksta priartėti prie tikslo, jog klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau dviejų laipsnių. Pagal esamą scenarijų, prognozuojamas šilimas trimis laipsniais.

Sprogęs prototipas. JAV bendrovės „SpaceX“ raketos „Starship“, kurią tikimasi naudoti per ateities skrydžius į Marsą, prototipas sudužo ir sprogo per bandomąjį skrydį iš Teksaso pakrantės. „SpaceX“ įkūrėjas ir elektromobilių gamybos milžinės „Tesla“ vadovas Elonas Muskas teigia, kad avarija įvyko dėl per didelio nusileidimo greičio ir atkreipė dėmesį, kad raketa sėkmingai pakilo, keitė padėtį skrydžio metu ir leidosi tikslia trajektorija.