Viruso plitimas. Per parą nustatytas vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis. COVID-19 infekcija patvirtinta birželio 23 dieną iš Serbijos per Vokietiją į Palangą grįžusiam vyrui. Ligoninėse nuo koronaviruso gydomi devyni žmonės.

Paskolų moratoriumas. Lietuvos bankai pratęsė paskolų moratoriumų taikymo laikotarpį iki rugsėjo 30 dienos. Bankų asociacija teigia, kad tai padės gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 iššūkiais, lengviau atidėti turimų paskolų grąžinimą. Pasirašant moratoriumus, jų galiojimas buvo numatomas iki liepos 1 dienos. Paskolos atidėjimas nėra taikomas automatiškai – dėl jo reikia kreiptis į finansų paslaugų teikėją.

Grįžta skrydžiai. Į Lietuvos oro uostus nuo liepos pradžios grįžta 70 krypčių skrydžiai. Lietuvoje oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio pradžioje. Pirmieji skrydžiai pradėti atnaujinti nuo gegužės vidurio, o šiomis dienomis jų ima daugėti itin sparčiai.

Įtarimai šešėline veikla. Teisėsauga dėl įtarimų šešėline veikla ir vengimo mokėti mokesčius sulaikė restoranų tinklo „Grill London“ ir automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ vadovus Andrių Lavrinavičių ir Ernestą Staponkų. Kratų metu įvairiomis valiutomis rastas milijonas grynųjų pinigų. Įtariamieji suimti mėnesiui.

Gynybos planai. NATO atnaujinus Baltijos šalių gynybos planus, saugumo klausimus prezidentas Gitanas Nausėda aptarė su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planai patvirtinti radus kompromisą su Turkija, kuri daugelį mėnesių juos blokavo, siekdama didesnės NATO paramos kovoje su kurdais šiaurės Sirijoje.

Dėmesys korupcijai. Prezidentas G. Nausėda registravo naują Korupcijos prevencijos įstatymo redakciją, kuria siūloma įstaigas vertinti pagal atsparumą korupcijai, šiuos duomenis skelbti viešai, daugiau atsakomybės numatoma ir institucijų bei įstaigų vadovams.

Vilties moneta. Lietuvos bankas į apyvartą išleido kolekcines 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio Vilties monetas. Banko atstovai sako, kad jos jos įamžina žmonių solidarumą koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Šios monetos sulaukė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio.

Vežėjų problemos. Artėjant kitą savaitę numatomam balsavimui Europos Parlamente dėl vežėjų veiklos griežtinimo, Lietuvos ir dar aštuonių periferijoje esančių Europos šalių ministrai paskelbė bendrą laišką, kad ketinimai įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į registracijos šalį kas aštuonias savaites prieštarauja bendrosios rinkos veikimui ir aplinkosaugai. „Sabotažas prieš kabotažą“, – taip šį laišką įvertino britų finansų leidinys „Financial Times“.

Pertvarkos VSD. Antrą kadenciją Valstybės saugumo departamentui pradėjęs vadovauti Darius Jauniškis paskelbė, kad inicijuoja žvalgybos tarnybos struktūros pertvarką. Jis sakė, kad žvalgyba ketina daugiau dėmesio skirti „tokioms grėsmėms, kaip COVID-19 atvejis“, bet daugiau detalių nepateikė, nes tarnybos struktūra yra įslaptinta. Liepos 1-ąją taip pat baigėsi terminas premjero Sauliaus Skvernelio sudarytai darbo grupei parengti pasiūlymus, kaip stiprinti žvalgybos kontrolę. Pasiūlymai kol kas nebuvo paviešinti.

Kova su propaganda. Latvijai uždraudus Rusijos propagandinę televiziją RT (anksčiau „Russia Today“) Lietuvos institucijos svarsto galimybę pasekti jų pavyzdžiu. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas BNS sakė, kad komisija sprendimą priims gavusi Užsienio reikalų ministerijos išvadą dėl Europos Sąjungos sankcijų taikymo.

Prezidento komanda. Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos vadovu turėtų būti skiriamas žurnalistas, aktorius Ridas Jasiulionis, BNS patvirtino šaltiniai. Jis turėtų pakeisti iš Prezidentūros pasitraukusį Aistį Zabarauską. Ši informacija kol kas oficialiai nėra patvirtinta. Kandidatai prieš užimdami prezidento vyriausiojo patarėjo pareigas paprastai turi gauti leidimus dirbti su slapta informacija, o šie procesai užtrunka.

Didesni renginiai. Nuo liepos 1-osios kultūros, pramogų ir sporto renginiuose gali dalyvauti daugiau žiūrovų – uždarose erdvėse ne daugiau 200, atvirose iki tūkstančio.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje per parą nustatyti trys nauji užsikrėtimo atvejai. Lenkijoje patvirtinti 382 užsikrėtimo atvejai ir 14 mirčių, Baltarusijoje – 306 atvejai ir šešios mirtys, Rusijoje – 6,5 tūkst. atvejų ir 216 mirčių. Estija nuo liepos nustojo skelbti kasdieninę statistiką.

Balsavimas Rusijoje. Rusijoje baigiasi kone savaitę trukęs balsavimas dėl konstitucijos reformų, kurios atvertų kelią pratęsti Vladimiro Putino valdymą. Rinkimų apylinkės užsidaro 21 valandą Lietuvos laiku. Stebėtojai neabejoja, kad pataisoms bus pritarta. V. Putinas sako, kad konstitucijos pakeitimų reikia norint užtikrinti stabilumą ir atverti žalingą Vakarų įtaką. Kritikai teigia, kad reformos yra priedanga V. Putino siekiui pratęsti savo valdymą. Rusijai pastaruoju metu menkinant sovietų nusikaltimus, Lietuvoje susirūpinimą taip pat kelia ketinimai konstitucijoje įtvirtinti nuostatas, ginančias „istorinę tiesą“ ir neleidžiant „sumenkinti liaudies žygdarbio reikšmę ginant Tėvynę“.

Areštai Honkonge. Honkongo policija areštavo dešimtis žmonių pagal naująjį Pekino nacionalinio saugumo įstatymą. Miestui minint savo perdavimo Kinijai metines, tūkstančiai protestuotojų ignoravo mitingų draudimą, o pareigūnai juos pasitiko vandens patrankomis.  Europos Sąjunga paragino užtikrinti, kad Honkonge gerbiamos pagrindinės gyventojų teisės ir laisvės.

Nerimas JAV. Jungtinėse Valstijose vėl pradėjo augti mirčių nuo koronaviruso aukų skaičius. Per paskutinę parą nuo infekcijos mirė 1199 žmonės. Baltųjų rūmų kovos su koronavirusu darbo grupės ekspertas Anthony Fauci perspėjo, kad Jungtinės Valstijose per parą nustatomų naujų atvejų skaičius gali padidėti daugiau kaip dvigubai, iki 100 tūkst., jeigu valdžia ir visuomenė nesiims žingsnių pandemijai pažaboti.

„Brexit“ iššūkiai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad Europos Sąjunga privalo pasirengti galimybei, jog derybos siekiant susitarimo su Jungtine Karalyste dėl būsimų ryšių po „Brexito“ gali žlugti. Didžioji Britanija, oficialiai išstojusi iš ES politinių struktūrų sausio 31 dieną, paliks bendrąją rinką ir muitų sąjungą gruodžio pabaigoje, kai baigsis 11 mėnesių trukmės pareinamasis laikotarpis. Nepasiekus naujo susitarimo Londono ir ES santykiai bus reglamentuoti pagal Pasaulio prekybos organizacijos nustatytus standartus, išaugs muitų tarifai, verslas susidurs su sunkumais.

Vokietijos iššūkiai. Vokietija  pusmečiui perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai. Pasitraukimui iš valdžios besiruošianti šalies kanclerė A. Merkel savo politinį palikimą sieja su didžiuliu Europos ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planu. Vokietijos laikraštis „Der Spiegel“ pirmininkavimą ES pavadino paskutine proga A. Merkel palikti savo pėdsaką kaip vienai iš didžių Europos lyderių.