Lietuvos gyventojai mano, kad teisėsaugos institucijos pajėgios atremti pirmus išpuolius prieš valstybę, o finansavimas turėtų būti didinamas tiek krašto apsaugai, tiek vidaus saugumą užtikrinančioms tarnyboms.

Tokius rezultatus parodė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

NPPSS atstovų tokie rezultatai nestebina – apie dabartinę situaciją, „žaliuosius žmogeliukus“ ir galimas grėsmes daug kalbama, tačiau, žmonės taip ir nežino, ką patiems reikėtų daryti, remiasi tik bendrosiomis žiniomis ar nuogirdomis.

Pirmieji išpuoliai ir tarnybų finansavimas

Daugiau nei pusė (58 proc.) visų respondentų paklausti, ar Lietuvos teisėsaugos institucijos yra pajėgios atremti pirmus išpuolius prieš valstybę, atsakė teigiamai: 8 proc. tvirtai laikosi tokios nuomonės, o 50 proc. teigimu, atremti išpuolius pavyktų tik trumpą laiką. Trečdalio manymu, tarnybos nėra pajėgios atremti tokių išpuolių. Jauniausi respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau linkę manyti, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos yra pajėgios atremti pirmus išpuolius prieš valstybę.

„Neabejoju, kad visi pareigūnai yra savo šalies patriotai ir nedvejodami gintų savo šalį visomis įmanomomis priemonėmis. Mes analizuojame įvykius pasaulyje, tam ruošiamės taktiškai, dalyvaujame pratybose su kitomis institucijomis. Ar mūsų planai veikia tikrovėje, tikriname organizuodami netikėtus patikrinimus. Visada norėtųsi, kad tos motyvacijos būtų ir daugiau. Bet galima suprasti ir pareigūnus, kuriems valdžia nuolat žada geresnius laikus, tačiau pažadai taip ir lieka neištesėti“, - prieš kurį laiką teigė NPPSS kalbintas policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

29 proc. apklaustųjų nuomone, esant dabartinei įtemptai politinei situacijai, turėtų būti vienodai didinamas tiek krašto apsaugos, tiek teisėsaugos institucijų finansavimas. 28 proc. mano, kad labiau didėti turėtų krašto apsaugos institucijų finansavimas. 11 proc. prioritetą teiktų teisėsaugos institucijų finansavimo didinimui. Ketvirtadalis (24 proc.) laikosi nuomonės, kad nei krašto apsaugos, nei teisėsaugos institucijų finansavimas neturėtų būti didinamas.

NPPSS vadovo Vladimir Banel teigimu, šiuo metu teisėsauga ir jos institucijos stovi ant pokyčių slenksčio ir nuo Seimo sprendimo priklauso, ar bus pajudėta pirmyn ar žengta atgal. „Būtina priimti Vidaus tarnybos statutą ir jo įgyvendinimui nuo 2016 metų skirti reikiamą finansavimą tam, kad tarnybos gebėtų modernizuoti sistemą ir bent po truputį artėti prie Europos Sąjungos valstybių vidurkio. Be to, turime nepamiršti ir fakto, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnai būtų vieni pirmųjų, kurie susidurtų su saugumo iššūkiais“.

Žaliųjų žmogeliukų atpažinimas ir tarnybų reagavimas

Anot respondentų, pirmiausia „žaliąjį žmogeliuką“ būtų galima atpažinti iš uniformos/aprangos (26 proc.). Po 9 proc. mano, kad atpažintų iš ginkluotės ir skiriamųjų ženklų/simbolių, po 7 proc. – iš kalbos ir elgsenos.

„Kaip rodo įvykiai Ukrainoje, išties, žaliąjį žmogeliuką galima atpažinti iš uniformos, aprangos, skiriamųjų ženklų, juostalių, elgsenos. Svarbu nepamiršti ir galimų klaidinančių veiksmų, apsimetinėjimų, turime būti kiek įmanoma budresni.

Jeigu jums kelia įtarimą tai, kaip žmogus atrodo ar elgiasi, nedelsdami kreipkitės pagalbos telefonu 112. Pareigūnai patikrins gautą informaciją ir patvirtins arba paneigs įtarimus. Šiose situacijose ypatingai svarbus visuomenės ir pareigūnų dialogas, bendravimas, informacijos dalinimasis“, - įsitikinęs buvęs pasienietis, dabar NPPSS vadovas Vladimir Banel.

40 proc. apklaustųjų teigimu, pirmoji į „žalių žmogeliukų“ pasirodymą turėtų reaguoti Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 18 proc. mano, kad tai kariuomenės, o 16 proc., kad tai NATO reikalas. Tuo tarpu policiją nurodė 14 proc. apklaustųjų, o 11 proc. teigė nežinantys.

„Pirmieji į grėsmes reaguoti turėtų pasieniečiai, policijos arba viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Tai priklauso nuo to, kokius įtarimus sukelia tam tikras asmuo ar asmenų grupė, kurioje vietoje jie pastebėti. Kariuomenės ir NATO įsikišimas – gerokai vėlesnis etapas, kai situacija komplikuojasi ir tenka pereiti prie karinių veiksmų“, - aiškina V. Banel.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvaus tyrimo metu buvo apklausti 1007 18-75 metų respondentai iš visos Lietuvos.