Siekiant apsaugoti asmens duomenis įsilaužimo į namus atveju, svarbu žinoti vieną taisyklę – niekuomet nelaikyti visų asmens ir banko dokumentų vienoje vietoje. Taip sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė.

LRT RADIJO klausytoja domisi asmens duomenų apsauga. „Į senyvo amžiaus žmogaus butą buvo įsibrovęs vagis, kuris galimai pamatė paso duomenis. Kaip žinoti, ar jis svetimų asmens duomenų nenaudoja greitiems kreditams gauti?“ – teiraujasi ji.

Valstybinės duomenų apsaugos atstovės teigimu, norint gauti greitąjį kreditą, asmens dokumente esančių duomenų nepakanka.

„Jei tas pilietis sužinojo tik paso duomenis ir bandys greitąjį kreditą paimti atvykęs į kreditoriaus darbo vietą, jam to padaryti nepavyks, nes fiziškai jis nesugebės prisistatyti naudodamasis svetimais duomenimis. Tačiau svetimus duomenis pateikti kaip savo galima elektroninėje erdvėje“, – pasakoja R. Vaitkevičienė.

Vis dėlto, specialistės teigimu, norint gauti greitąjį kreditą elektroninėje erdvėje, pateikti paso duomenų nepakanka – tam reikalingas banko sąskaitos numeris, telefono numeris, el. pašto adresas, gyvenamosios vietos adresas.

„Daug didesnė rizika atsiranda tuomet, kai žmonės kartu su savo asmens dokumentais laiko banko išrašus. Tokiu atveju nedoram piliečiui būtų žinomas ir banko sąskaitos numeris. Savo asmens dokumentus ir visus kitus dokumentus, kuriuose yra įrašyti pagrindiniai asmens duomenys, reikėtų saugoti gerai apgalvotose ir, svarbiausia, skirtingose vietose“, – pataria R. Vaitkevičienė.

Norint sužinoti, kokius jūsų asmens duomenis turi tam tikros įmonės, reikėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ši paslauga yra mokama. Telefonas konsultacijoms – (8 5) 212 7632.