Užsieniečių pavardžių rašymas – problema, dėl kurios tautos išrinktieji laužo ietis vieną kadenciją po kitos. Šis klausimas nemenkai prisidėjo prie to, kad Lietuvos santykiai su šia istorine kaimyne Lenkija šiuo metu yra šalčiausi nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Bet ar ta nelemtoji „w“ juos sušildytų?

Į Seimo darbotvarkę klausimas dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis buvo įtrauktas jau daugybę kartų, bet tiek pat kartų buvo atidedamas arba išbraukiamas, nes posėdžio dieną kas nors pateikdavo pataisymus, ir jo svarstymas vėl būdavo atidedamas.

Taip atsitiko ir praėjusią savaitę. Seimo sesija jau eina į pabaigą, o šviesos tunelio gale dėl pavardžių rašymo dar nematyti.

„Tas klausimas stringa, nes dalis politikų pataikauja menamoms visuomenės nuomonėms ir, prisidengdami  lietuvių kalba, bando pasirodyti  patriotais.  Kita vertus, neatmestina galimybė, kad kai kurios mūsų kaimynės, suinteresuotos blogais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, kursto antipilietines nuotaikas“, – įsitikinęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Jis nesiėmė prognozuoti, kada pagaliau Seimas įveiks problemą dėl pavardžių rašymo su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje: „Valdančioje koalicijoje šis klausimas buvo ne kartą aptartas ir, atrodo, buvo susitarta, bet kaip bus, kai teks balsuoti, neaišku“.

G. Kirkilas su kolege Irena Šiauliene yra pateikę teisės aktų pataisas, kurios suteiktų galimybę asmenims, gyvenantiems Lietuvoje arba Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių bei jų vaikams, rašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis.

Po ilgų diskusijų  ir aiškinimosi Konstituciniame Teisme (KT) bei su Valstybine lietuvių kalbos komisija atrodė, kad jau rastas kompromisas – leisti rašyti pavardėse „w“, „q“ ir „x“, jei šios raidės yra asmenų pirminiuose dokumentuose.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (STTK) pritarė tokiam sprendimui, tačiau praėjusį ketvirtadienį šis klausimas vėl buvo atidėtas.

„Tas klausimas įstrigo dėl to, kad  Seimui su STTK pozicija nebuvo pateiktas ir alternatyvus įstatymo pataisų projektas. Taip buvo pažeistas Seimo statutas. Tačiau yra ir giluminių priežasčių, kurios susijusios su nepakankama teikiamų pataisų argumentacija“, – įsitikinęs Seimo narys konservatorius Valentinas Stundys.

Jis teigė maną, kad G. Kirkilo ir I. Šiaulienės pataisos prieštarauja Konstitucijai.  V. Stundys taip pat abejoja, ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija teisi pritardama, kad būtų leista pavardėse rašyti „w“, „q“ ir „x“, jei šios raidės yra pirminiuose asmenų dokumentuose: „Komisija elgiasi labai įdomiai – ji sutinka su tokiomis pataisomis, tačiau nepateikia jokių argumentų, ar tai nepakenks lietuvių kalbos raidai ir jos stabilumui. Juk KT 2014 m. pateikė atsakymą, kad tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali atsakyti, ar galima rašyti Lietuvos piliečių pavardes nelietuviškais rašmenimis. O komisija aiškaus atsakymo nedavė“.

V. Stundys taip pat priminė, jog KT yra išaiškinęs, kad Seimo nariai jokio vienašališko sprendimo dėl pavardžių rašymo neturi teisės priimti, kol Valstybinė lietuvių kalbos komisija neduos aiškaus atsakymo.

„Dabar komisija lyg ir pritaria įstatymų pataisoms, kad, jei Lietuvos pilietis turi užsienietišką pavardę, ją galima rašyti autentiškai. Tačiau KT šios normos atitikties Konstitucijai nėra nė karto svarstęs“, – priminė V. Stundys.

1999 m. KT yra išaiškinęs, kad,  jei Lietuvos piliečio pase vardas ir pavardė būtų įrašomi kitokiais nei lietuviškais rašmenimis, būtų pažeistas konstitucinis lietuvių kalbos principas.

„Be to, jei ir būtų pritarta pataisoms, kad lenkai ir kitų tautybių asmenys, gimę Lietuvoje po 1999 m. ir turintys gimimo liudijimus, išrašytus lietuviškais rašmenimis, gali rašyti savo vardus bei pavardes su „w“, „q“ ir „x“, remdamiesi pirminiais dokumentais, tai tiems asmenims sukursime nepavydėtiną situaciją – jie susidurs su teisiniu neapibrėžtumu“,  – aiškino V. Stundys.

Situaciją Seime, kai kiekvieną savaitę klausimas dėl pavardžių rašymo įtraukiamas, o prieš posėdį arba net posėdžio metu išbraukiamas, konservatorius pavadino „karštos bulvės mėtymu“: „Mano galva, šiai problemai išspręsti reikia referendumo. Juk balsuodami už Konstituciją, mes pritarėme, kad lietuvių kalbos vartojimas yra konstitucinė norma“.

V. Stundys laikosi nuostatos, kad Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, reikėtų leisti vardus ir pavardes rašyti autentiškai papildomuose pasuose įsegtuose puslapiuose.

Tuo metu STTK vadovas Julius Sabatauskas svarsto: „Pavasario sesijoje buvo nurodyta, kad mūsų komitetas turi tris prioritetinius įstatymų projektus – Vidaus tarnybos statutą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Vardų ir pavardžių įstatymą. Kuo ilgiau šokame pasiutpolkę apie pastarąjį įstatymą, tuo ši problema darosi sunkiau išsprendžiama. Man net kartais kyla klausimas, kodėl tarp politikų tiek daug žmonių, kurie nekenčia savo bendrapiliečių?“

Jis teigė manąs, kad vadinamasis latviškas sprendimas, kai pase įklijuojamas lapas su asmens vardu ir pavarde, užrašytais originaliai, yra pasityčiojimas iš tų žmonių: „Toks problemos sprendimas pareikalautų daug išlaidų, kita vertus, antras paso puslapis nieko nereiškia, nes neturi jokios juridinės galios. Juk Latvijos piliečiai priversti su savimi vežiotis papildomus dokumentus, kurie įrodytų, jog tai – tas pats asmuo, nes pase – dvi pavardės“.

Kokia lietuvių situacija Lenkijoje? Ar jie gali savo pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis? LRT.lt kalbėjosi su Seinų Lietuvių bendruomenės vadove Irena Gasparavičiūte. Ji teigė: „Nuo 2005 m. mes turime tokią teise, tačiau praktiškai ja pasinaudoti negalime, nes Lenkijoje kol kas nėra techninių galimybių užrašyti lietuvių pavardes ir vardus lietuviškai. Net kompiuteriuose nėra mūsų raidžių“.

Lenkijos lietuvė prisipažino, jog ją visi tautiečiai pažįsta kaip Gasparavičiūtę, o dokumentuose jos pavardė – Gasparovič užrašyta lenkiškomis raidėmis.

„Daugelis lietuvių taip elgiasi. Mano galva, būtų labai gerai, jei Lietuvos Seimas nutartų, kad pasuose atsirastų papildomas puslapis, kuriame asmenų vardai ir pavardės būtų užrašytos originaliai“, – tvirtino I. Gasparavičiūtė.