„Yra būdų, pavyzdžiui, tas pats skolinimasis iš gyventojų. Girdėjau šiai obligacijų idėjai skirtos kritikos, bet juk yra nemažai finansų, kuriuos žmonės vis dar laiko. Gal geriau vis tiktai ne į kojinę, o į tanką padėti tuos pinigus“, – LRT televizijai penktadienį teigė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, gynybos obligacijų idėją reikėtų aiškiai paaiškinti visuomenei.

„Valstybei galbūt nepritaikysi labai didelių palūkanų, bet vis tiek juk žmonės savanoriškai remia Ukrainą, manau, jie tikrai supras, jei bus aišku, kam, kada ir kiek pinigų reikia“, – pridūrė Laisvės partijos pirmininkė.

Gal geriau vis tiktai ne į kojinę, o į tanką padėti tuos pinigus.

ELTA primena, kad netylant politikų diskusijoms apie sudėtingėjančią geopolitinę situaciją ir poreikį visapusiškai stiprinti Lietuvos gynybos pajėgumus, premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo.

Ministrė pirmininkė skaičiuoja, jog iki 2030 metų pasiekti užsibrėžtus gynybos tikslus, reikalinga apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) papildomo tvaraus finansavimo su jau esamu partijų sutartu 2,52 proc. nuo BVP finansavimu.

Susitikimas su partijų vadovais numatomas sausio 29 dieną.

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.