„Mūsų gynybos institucijos irgi turi būti ir atviros, ir lanksčios, ir greitai reaguoti į šių naujų technologijų atsiradimą ir jų pasitelkimą mūsų gynybai“, – LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė A. Armonaitė.

„Gynybos institucijos turi priimti šitas naujoves, nes (...) technologijos keičiasi savaitėmis, mes turime nemiegoti“, – tvirtino ministrė.

Taip ji kalbėjo prieš pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos šaukiamą Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje.

„Reikia lanksčiai žiūrėti į labai greitai besikeičiančias technologijas, nes šiandien mes žinome, kad dronai, kurie dažnai yra gerokai pigesni, nei sunki ginkluotė, tokia kaip tankai, gali padaryti labai daug“, – sakė A. Armonaitė.

Anot jos, bepiločių orlaivių technologijos keičiasi „net ne pusmečio, o mėnesių, savaičių periode“. Ministrė pažymėjo, kad Rusija taip pat turi labai gerus dronų pajėgumus.

„Šiandien Lietuva jau gamina dronus, yra įvairių įmonių, jų ne viena, kurios gamina ir šnipinėjančius ar žvalgančius dronus, tiek ir atakuojančius dronus, tiek dirba ties dirbtinio intelekto technologijomis, kaip valdyti dronus, jų sistema, dronų spiečius“, – pasakojo A. Armonaitė.

Ministrės teigimu, nors Lietuvoje dronai yra jau gaminami, o juos pasitelkia ir Ukrainos kariuomenė, šio pajėgumo vystymas šalyje galėtų būti vykdomas dar sparčiau.

„Jeigu ankstyvoje stadijoje tas technologijas būtų galima testuoti čia (Lietuvoje – BNS), greičiau išvežti į užsienį, ar išbandyti, ar pristatyti ten“, – sakė A. Armonaitė.

Siekiant spartinti gynybai skirtos produkcijos gamybą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) yra pasiūliusi įstatymų pataisas, kurios mažintų ginklų dalių gamybos ribojimus ir biurokratiją, lengvintų sąlygas testuoti karinę įrangą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar sausį domėjosi, kaip Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė planuoja vystyti dronų pajėgumą. Pasak komiteto pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

Seimo komitetas tąkart VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Prezidentas G. Nausėda vasario pradžioje yra sakęs, kad jo nuomone, kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, jog dronų plėtra yra labai svarbi gynybos strategijos dalis.