Sveikatai kenksmingos medžiagos - asbesto prikištuose pastatuose teks gyventi dar ne vienerius metus. Lietuvoje naudoti ir įvežti asbestą bei jo turinčius gaminius uždrausta nuo 2005-ųjų sausio pirmosios, o pernai patvirtinta šio pluoštinio mineralo šalinimo programa. Tačiau ji stoja ne tik dėl kiauro biudžeto, bet ir dėl vangiai vykstančių numatytų darbų, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Rūpinsis seniūnijos

Panevėžio rajono gyventojai valdžios pastangas sunaikinti asbestą turėtų pajusti anksčiau - seniūnijų atstovams jau pavesta išdalinti nustatytos formos asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitą ir padėti ją užpildyti. Panevėžiečiai turės palaukti, nes miesto Savivaldybė nežino, kaip atlikti asbesto turinčių pastatų inventorizaciją ir kokiu būdu gautus duomenis apdoroti.

Panevėžio rajone gyvenantiems žmonėms teikti informaciją ir rinkti asbesto turinčių gaminių užpildytas ataskaitas buvo įgaliotas rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Jokubaitis. Jo teigimu, pagal šių metų gegužės 11 d. išleistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministro įsakymą ,,Dėl asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patikrinimas turi būti atliktas iki 2011-ųjų kovo.

„Kadangi seniūnijos yra arčiau gyventojų nei Savivaldybė, joms ir pavesta išdalinti žmonėms asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitą ir pagelbėti dokumentą užpildyti. Viskas dar labai nauja, daug kas atostogavo, todėl informacijos rinkimo ratas dar tik įsisuka“, - tikino Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas.

Skaičiuos vėliau

Pasak V.Jokubaičio, ataskaitas gyventojai turi atnešti į seniūnijas pagal gyvenamąją vietą. Tuomet informacija bus apibendrinta, Būsto ir urbanistinės veiklos agentūros atstovai duomenis apdoros pagal atitinkamą programą ir juos siųs Aplinkos ministerijai.

„Laukia dvejų metų didžiulis darbas. Tik atlikus inventorizaciją bus apskaičiuota, kiek iš tiesų pastatuose yra asbesto, kokios bus reikalingos lėšos jam pašalinti, kiek gyventojams bus atlyginama.

Kompensacijos dydis priklausys nuo inventorizacijos rezultatų ir biudžeto galimybių. Kol kas net nežinom, ar tikrai žmonėms kompensuojamoji dalis bus skiriama iš valstybės biudžeto. Gali būti, kad programai įgyvendinti lėšų sulauksime ir iš Europos. Todėl apie pinigus dar anksti kalbėti“, - sakė rajono savivaldybės atstovas.

Dėl paramos gyventojai turės kreiptis į rajono Savivaldybės administraciją. Tačiau ne anksčiau, nei bus įvykdyta asbesto turinčių pastatų ir gaminių inventorizacija. Kompensacija bus mokama už asbesto turinčių gaminių saugų pašalinimą, ne naujos stogo dangos įsigijimą.

Jos dydis priklausys nuo pristatytų asbesto turinčių atliekų kiekio į stambiagabaričių (didelių ir pavojingų) atliekų aikšteles, vietinius atliekų tvarkymo punktus ar tiesiogiai perduotas atliekų vežėjui.

Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto teigimu, realius asbesto šalinimo darbus Panevėžio rajono gyventojai turėtų pamatyti maždaug 2012-aisiais ar dar metais vėliau. Pasak V.Jokubaičio, tokios prognozės labai realios, nes kaip tik tuo metu planuojamas kylimas iš krizės.

Laukia nurodymų

Kol kas nežinia, kiek Panevėžio rajone yra pastatų, kuriems statyti naudotas asbestas. V.Jokubaitis neabejoja, kad labai daug: „Sunku kol kas pasakyti. Mano manymu, visi gyventojai, išskyrus stambius ūkininkus, statydami gyvenamuosius namus ar ūkinius pastatus naudojo asbestą. Juk ši sveikatai kenksminga medžiaga uždrausta tik prieš kelerius metus.“

Panevėžio miesto savivaldybė dar nežino, kaip ir kada bus pradėta asbesto turinčių pastatų inventorizacija, kokiu būdu gauti duomenys bus apdoroti. Aišku tik tiek, kad inventorizaciją gali atlikti statinių naudotojas arba paskirtas statinių techninis prižiūrėtojas.

Miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė patikino, kad inventorizacijos darbų metodiką turi nurodyti Aplinkos ministerija. Tačiau jokio rašto kol kas negauta.

„Negirdėjau, kad kam nors būtų nurodyta tais darbais pasirūpinti. Galbūt bus įkurta kokia agentūra? Juk dėl pastatų renovacijos buvo įsteigta atsakinga agentūra ir Savivaldybei į jos reikalus kištis nebereikia. Girdėjau, kad dėl lėšų stygiaus asbesto šalinimo programa pristabdyta. Galbūt todėl nesulaukiame jokio valdžios nurodymo“, - spėliojo specialistė.

V.Lauraitienės teigimu, panevėžiečiams naujienų dar teks laukti, gal ir ne vieną mėnesį: „Mieste yra 825 techninėms bendrijoms priklausantys pastatai ir 128 įvairios ugdymo įstaigos, darželiai, mokyklos. Esu vienas žmogus mieste, atsakingas už statinių priežiūrą. Fiziškai nebūtų įmanoma, kad asbesto šalinimo programą vykdyčiau viena. Todėl lauksiu nurodymų.“

Turi rūpintis gyventojai

Sigita Biveinienė, Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė ekologė

Asbestą gyventojai naudojo daug kur - ir dengdami stogą, ir izoliacijai. Jis nėra pavojingas, kol nedūžta, neyra, netrupa. Žmogaus organizmui kenkia asbesto dulkės, skaidulos. Įkvėptos jos nebepasišalina.

Tą žinodami, gyventojai patys privalo saugoti savo sveikatą. Juk nepastatysi prie kiekvieno namo po prižiūrėtoją, kad jis draustų savininkui keisti šiferinę stogo dangą. Jei žmonės nutaria nesikviesti specialistų, tai patarčiau bent jau naudoti visas būtinas apsaugos priemones.

Kas žinotina apie asbestą

Asbestas (gr. asbestos - neužgesinamas) - pluoštinis mineralas, atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. Dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui), nesudėtingos ir nebrangios gavybos anksčiau plačiai naudotas:

statyboje - stogams dengti, krosnims, vamzdynams izoliuoti, ugniai atsparioms sienoms, durims; energetikoje - elektros skirstymo spintose, įrenginiuose; specialiajai aprangai - nedegiems gaisrininkų kostiumams, kulkosvaidininkų pirštinėms; transporto srityje - stabdžių ir sankabų detalėse; laivuose - vamzdynų, turbinų ir kitokių įrenginių šiluminei izoliacijai; dažams, klijams, glaistams gaminti.

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.

Įkvėptos asbesto skaidulos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir gali būti įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastis.
Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20-30 metų. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.

1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga.