Regionų kultūros centrų darbuotojai kartais priversti kurti nešildomose patalpose, negali sau leisti išvykos į Vilnių pažiūrėti spektaklio ar koncerto, o realizuoti savo kūrybinėms idėjoms neturi jokių mechanizmų, sako Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis.

"Ar šiandien iš tiesų kam nors rūpi regioninė kultūra? Ar tikrai šiandien kam nors rūpi regione kuriantis ir ten gyvenantis žmogus? Vietoj socialinės gerovės kūrėjui regione užtikrinimo siūlomi neatsakingai ir neprofesionaliai parengti rotacijų ir kadencijų mechanizmai, kalbama apie inovatyvumą ir atsinaujinimą, apie europėjimą ir naujas išskirtines kompetencijas už tai nesuteikiant nieko. Ar tikrai viso to galima tikėtis, kai kūrėją galima sutikti droviai nuleidusį akis "Humanoje" ar "Gausoje", kai jis neturi jokių galimybių atvykti į Vilnių nors į vieną spektaklį ar koncertą, nes ši išvyka pareikalautų net 50 proc. jo mėnesio pajamų?" - trečiadienį per kultūros politikai skirtą konferenciją Seime sakė R.Matulis.

Anot jo, kaip galima tikėtis, kad 60 tūkst. litų už universitetines studijas sumokėjęs žmogus atvažiuos į mažą miestelį dirbti už beveik minimalią algą, kurios beveik 80 proc. išleis būsto nuomai.

"Be to, žinodamas, kad jo idėjoms realizuoti nėra jokios rinkos, kad savo idėjų realizavimui neturi jokių mechanizmų, išskyrus savo protą. Ar tikrai regiono žmogus gali kokybiškai kurti kartais net nešildomoje patalpoje? Ar taip turi būti ugdomas ir savo laisvalaikį leisti mažo miestelio žmogus?" - klausė Kultūros centrų asociacijos vadovas.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad kultūros centrai per metus surengia beveik 50 tūkst. įvarių renginių ir projektų. Jų projektinė veikla per metus iš įvairių fondų pritraukia per 10 mln. litų, kultūros centrai savo veikla uždirba per 5,5 mln. litų, iš įvairių rėmėjų pritraukiama per 2 mln. litų.

"Visi šitie pinigai lieka mažuose miesteliuose", - akcentavo R.Matulis.

Pasak jo, labai svarbu, kad šie kūrėjai turėtų, kur realizuoti savo idėjas, sumanymus ir išvis norėtų gyventi mažuose miesteliuose. Kultūros centrų asociacijos vadovas pabrėžė, kad neužtikrinus darbo sąlygų ir oraus pragyvenimo lygio, rajonuose ir miesteliuose liks tik sumanūs, bet neprofesionalūs ir dažnai primityvoki pramogų pateikėjai.

"Rajono centre ar mažame miestelyje esantį kultūros centrą Vilniaus ar kito didmiesčio mastu galėtume prilyginti nacionalinei filharmonijai, valstybiniam teatrui ar dailės galerijai", - tvirtino R.Matulis.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė, pristačiusi šalies bibliotekose įvykusį proveržį, įgyvendinus Melindos ir Billo Gatesų (Melindos ir Bilo Geitsų) projektą dėl bibliotekų kompiuterizavimo, retoriškai klausė, ar jis iš tiesų reikalingas, kai "taip nevertinamas kasdienis bibliotekininkų darbas, išsilavinimas, kompetencija".

Ji taip pat pareiškė, kad jų srityje vyksta lyčių diskriminacija, nes bibliotekose daugiausia dirba moterys, kurioms mokama jų išsilavinimo ir kvalifikacijos neatitinkantis darbo užmokestis.

"Negana to, bibliotekininkai verčiami trumpinti darbo dieną, eiti nemokamų atostogų, be atlygio dirbti papildomą darbą", - vardijo A.Jaskūnienė.

Statistikos departamento duomenimis, pernai vidutinis kultūros ir meno darbuotojų mėnesio darbo užmokestis siekė 1614 litų.