Seime svarstymui skubos tvarka užregistruotas įstatymo projektas, kuris, jei būtų priimtas, įteisintų prekybą ar manipuliavimą balsais visuotiniame asociacijos narių susirinkime – pagrindiniame asociacijų valdymo organe. Tuo itin suinteresuota Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ vadovybė, į postus įsikibusi jau daugiau nei dešimtmetį.

Šiuo metu asociacijos narį – įmonę visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti tik jos darbuotojas ar valdybos narys, nes pernai gruodį šalies prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė Asociacijų įstatymo pataisas ir užkirto kelią asociacijų nariams išduoti įgaliojimus bet kam.

Dabar Seime vėl kilo iniciatyvų grįžti prie senos tvarkos, kuomet suinteresuotų grupių remiami pašaliniai asmenys, nesusiję su pačia asociacija, per įgaliojimus galėtų surinkti reikšmingą dalį balsų ir nusverti balsavimo rezultatus visuotiniame narių susirinkime.

Pagrindiniai įgaliojimų bet kam, arba dar vadinamųjų „vėduoklių“, grąžinimo  iniciatoriai yra „Linavos“ valdantieji, o jų įkvėpėjas, manytina, yra Liberalų sąjūdis su ministru  Eligijumi Masiuliu ir jo partijos kolega Remigijumi Šimašiumi.

„Kai aukščiausiuose valdymo organuose pradeda veikti žmonės iš šalies, mes kuriame nebe visuomenines, bet biurokratines organizacijas. Tai sudaro sąlygas valdžią uzurpuoti nedidelei grupei žmonių, leidžia jiems neribotai naudotis organizacijų ištekliais, silpnina pasitikėjimą visu nevyriausybiniu sektoriumi.

Jei asociacijos valdymas atitenka draugų grupelei, tikrieji asociacijų nariai lieka nušalinti nuo veiklos ir įprastai nebežino, kas vyksta: už juos visus reikalus pradeda tvarkyti kiti, siekiantys savų interesų ir nesirūpinantys asociacijos narių gerove“, – teigia Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.

Nepaleidžia postų

Jau daugiau kaip metus „Linava“ negali surengti rinkiminio visuotinio narių susirinkimo, prisidengdama tuo, kad demokratiškų rinkimų siekiantys nariai, Prezidentės pasirašytų naujų Asociacijų įstatymo pataisų šalininkai, sutrukdė turėti kvorumą – būtiną rinkimams įvykti narių skaičių.

O iš tikrųjų, „Linavos“ valdantieji tikėtinai sąmoningai bando žlugdyti rinkiminį kongresą. Į paskutinį rinkiminį kongresą susirinko apie 400 Linavos narių (kvorumui reikėjo 346 narių), tačiau apie 30 - 50 valdančiųjų šalininkų sąmoningai nesiregistravo, taip nulemdami kvorumo nebuvimą.

Be to, prezidentas, bijodamas būti neišrinktas, kartu su savo aplinkos žmonėmis ir artimais bendražygiais apskundė beveik metų  senumo įvykius dėl 2010 m. rugsėjo mėnesio „Linavos“ Vilniaus regioninio susirinkimo. Dėl to teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai savotiškas rinkiminio kongreso saugiklis, kurį reguliuoja valdantieji. Kai jiems nepatogu – pateikia ieškinį teismui, o jei būtų grąžintos „vėduoklės“ – jį veikiausiai atsiimtų. 

Svarbiausia – „Linavos“ prezidentas laikosi pozicijos, kad skaidrūs rinkimai „Linavoje“ be „vėduoklių“ nebeįmanomi, blogiausia, kad tuo patikėjo dalis Seimo narių. Veikiausiai dar turi vilties, kad „tempdami“ laiką, sulauks „vėduoklių“ atgimimo – surinktų reikiamą balsų skaičių per įgaliojimus ir eilinį kartą nusvertų rinkimų rezultatus savo naudai. 

D. Arlauskas stebisi, kad ketinimus grįžti prie senosios ydingos praktikos Seime bandoma nuslėpti nuo visuomenės akių. Mat Seimo posėdyje du visiškai nesusiję klausimai, vienas – dėl Finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės, o kitas – dėl neskaidraus Asociacijų įstatymo pakeitimo, prieš balsavimą buvo apjungti į vieną klausimą, ir tik vėliau Seimo nariams pastebėjus skirtumus, balsavimai dėl abiejų projektų buvo atskirti. Siūlomi asociacijų įstatymo pakeitimai prieš balsavimą net nebuvo Seimo nariams pristatyti. Ši pataisa buvo gudriai įsprausta tarp kitų šešių nereikšmingų keičiamų Asociacijų įstatymo punktų.

Pažymėtina tai, kad šį įstatymo projektą bandyta „prastumti“ tuoj pat po Prezidentės pranešimo Seime, kur pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kovai su korupcija. Tai tarsi pasityčiojimas iš prezidentės metinio pranešimo. Keista, kad atskirų Seimo frakcijų nariai itin suinteresuoti šio įstatymo pataisomis – galbūt už tai pažadėta parama būsimuosiuose Seimo rinkimuose.

„Tie, kurie įsitvirtinę asociacijų valdymo struktūrose, visais būdais stengiasi kovoti prieš esamą tvarką, nes kitu atveju kiltų pavojus jų postams. Dabar yra asociacijų, kuriose vadovai yra tie patys, kurie buvo ir prieš dešimt metų, o smulkieji nariai net neturi vilties ką nors pakeisti, todėl nedalyvauja rinkimuose. Turėtų būti normali rotacija, kitaip organizacijas apima sąstingis“, – pažymi D. Arlauskas.

Dar daugiau klausimų kelia tai, kodėl įstatymo projekto svarstyme lemiamą balsą tars ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip derėtų, o Audito komitetas, kurio narys yra ir E. Masiulis. Puikiai žinoma, kad E. Masiulio partija – Liberalų sąjūdis, pernai nepritarė „vėduoklių“ panaikinimui Seime ir dėjo visas pastangas, kad šis antikorupcinis įstatymas būtų nepriimtas. 

Aktualiausia „Linavai“

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius jau 13 metų iš eilės užima šį postą, surinkdamas įgaliojimus iš vežėjų. Įprasta praktika, kai „Linavos“ nariai, atvykę į visuotinį narių susitikimą balsuoti, pakelia po keliolika įgaliojimų.

„Linava“ yra monopolis. Vežėjas, kuriam reikalingos TIR knygelės, niekaip neišgyventų be „Linavos“, nes tik ji jas teikia. Dėl šios priežasties „Linavos“ vadovybė gali labai drąsiai manipuliuoti vežėjų balsais, nes, jei nebalsuosi kaip reikia, gali tikėtis didesnio „priekabiavimo” išduodant TIR knygeles, ar, esant menkiausiai priežasčiai, likti TIR knygelių išvis negavęs ar dėl menko prasižengimo būti pašalintas iš „Linavos“ narių. Ką jau kalbėti apie paramą, kurią asociacija turėtų teikti vežėjams. Prezidentės pasirašytas asociacijų pakeitimo įstatymas buvo lyg oro gurkšnis, kad kažkas pagaliau pasikeis ir kiekvienas vežėjas galės išsakyti savo konfidencialią nuomonę, rinkdamas valdžią, įdėti savo indėlį siekiant pakeisti netobulus asociacijos įstatus“, – apgailestauja Erlandas Mikėnas, UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas, kandidatuojantis į „Linavos“ prezidento postą.

„Linavos“ vadovybė disponuoja milžiniškais iš vežėjų surenkamais pinigais – nuo 35 iki 53 mln. litų per metus, ir dar sugeba įsiskolinti – „Linavos“ serviso skolos šiemet kovą siekė beveik 6 mln. Lt. Maža to, ką tik pakeltos TIR knygelių kainos, ir tikėtina, kad taip bandoma skolų naštą perkelti ant vežėjų pečių. Prezidentas A. Kondrusevičius savo pranešime vežėjams patvirtino, kad „Linava“ ir tarptautinei IRU institucijai skolinga. Sklando kalbos, kad suma siekia kelis milijonus litų. Skaidrių rinkimų stoka „Linavą“ toliau veda į bedugnę.
Vežėjai, siekdami demokratiškų rinkimų „Linavoje“, susibūrė į judėjimą „Už skaidrumą „Linavoje“.

„Kovojame ne dėl postų, bet dėl demokratijos principų ir sąžiningų rinkimų, kuriais būtų galima išrinkti vadovybę, atstovaujančią vežėjams, o ne „suinteresuotų grupių interesams“, – kalba E. Mikėnas.
Gina įstatymą

Paramą demokratiškų rinkimų siekiantiems asociacijų nariams išreiškė Jurgis Razma, Seimo narys ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas. Mat jis, atsakydamas į liberalų ir darbiečių iniciatyvas grįžti prie senosios įgaliojimų išdavimo tvarkos, iš karto užregistravo priešingą Asociacijų įstatymo projektą. Taip bandoma neleisti vėl grįžti prie senosios įgaliojimų išdavimo tvarkos.

„Labai svarbu turėti pilietinę visuomenę ir pilietines organizacijas, nesvarbu, verslo tai būtų, ar kokia kita. Galvojama, kad stipri ekonomika kuria stiprią valstybę ir stiprią bendruomenę, tačiau yra atvirkščiai – tik stiprios bendruomenės gali sukurti stiprią valstybę ir stiprias ekonomikas, o stiprios bendruomenės bus tik tuomet, kai užtikrinamas pasitikėjimas jos viduje“, – J. Razmą palaiko D. Arlauskas.

E. Mikėnas viliasi, kad įstatymų leidėjai atsitokės ir neleis priimti asociacijų valdymui pražūtingo ir vadovybės korupciją skatinančio įstatymo.

Reklamos užsakymo nr. 555432.