Užutrakyje baigiamas atkurti prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre parkas. Tačiau žengiant į parką pasitinka daugybė draudžiamųjų ženklų: jame negalima sėdėti ant žolės, vedžioti šunų, važiuoti dviračiu. Parko vadovai sako, kad iš tikrųjų nenori varžyti lankytojų, bet turi atsižvelgti į visus, praneša LTV „Panorama“.

Trakų istorinis nacionalinis parkas per keletą metų atkūrė E. Andre parką Užutrakyje, kuriame žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas sodino retus, tačiau nesukultūrintus ir nelepius augalus, turėjusius atlaikyti atšiaurų Lietuvos klimatą. Į parką grįžo čia prieš šimtą metų augusios rožės, laukiniai serbentai.

„Labai keista, kad atsivežėme čia tai, kas jau augo čionai ir kas jau nebeauga Lietuvoje, nes tai jau pasidarė nebepopuliaru. Tarkime, aplink rūmus atsodinome persiškas alyvas, kurios ne tiek puošnios, kiek kvapnios.

Lietuvoje neberadome, kas jas dar augintų, tai teko atsivežti iš užsienio didelius kiekius tik dėl to, kad ten dar jas augina. Atsivežėme senovines rožes iš užsienio, nes vėlgi Lietuvoje nelabai jos auginanos. Tai yra seno daikto sugrįžimas į savo istorinę vietą“, – sako Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius.

Pasak parko vadovo, dažnas lankytojas, išvydęs Lietuvoje išnykusius augalus, sako taip pat ieškosiąs, kur jų įsigyti.

E. Andre kurtas parkas užima 25 hektarus – pusiasalį tarp Galvės ir Skaisčio ežerų. Visur įrengtos informacinės lentos, kuriose – parko istorija ir daugybė draudimo ženklų. Parko vadovas sako, kad daugelis jų skirti reprezentacinei erdvei – Dianos, Bakcho parteriams, ežero terasai.

„Iš tikrųjų ir su šuniu galima, tik tiek, kad reikėtų su pavadėliu, be jokios abejonės, jeigu šuneliui įvyksta kažkas netyčia, reikia turėti maišelį. Parteryje gulinėti negalima dėl to, kad vieniems [kai kuriems žmonėms – lrt.lt] norėtųsi pamatyti tą žalią plotą švarų, neužterštą, taip pat dėl technologinių dalykų – po savaitgalio išgulėjimų tiesiog su šukom reikia kelti tą žolę, ją nušienauti. Negalima laipioti ant skuptūrų, gerti, triukšmauti.

Ne dėl to, kad šitas objektas toks šventas, kad jame negalima nieko daryti, tiesgio šitame objekte yra daug skirtingo statuso, skirtingo kultūrinio išsilavinimo žmonių, kurių interesai turi sutapti. Vestuvininkai čia irgi gali ateiti, bet neturėtų su savo džiaugsmu, savo šampanu čia gąsdinti ir vaikyti, pavyzdžiui, motiną su vežimėliu“, – teigia G. Abaravičius.

Užutrakio parko atkūrimas kainavo beveik 10 milijonų litų: išvalyti tvenkiniai, atkurtos skulptūros, įrengta laistymo sistema, takai, į kuriuos susigeria lietaus vanduo ir netelkšo balos.

Vadovas sako, kad liko sutvarkyti tik šiaurinę parko dalį: atkurti čia stovėjusią virtuvę ir įrengti joje cukrainę su terasa.