Pati J. Zabarskaitė mano, kad nenusipelnė atleidimo ir žada bylinėtis su ministerija.

J. Zabarskaitė atleista nuo gegužės 31-osios, įvertinus LKI 2015-2018 metų veiklą – audito metu nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat ir neištaisytų po ankstesnių patikrinimų, nurodo ministerija.

J. Zabarskaitė įstaigai vadovavo nuo 2003 metų.

Atleidus direktorę, institutui laikinai vadovauja Albina Auksoriūtė. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujo LKI vadovo konkursas.

Anot ŠMM, konstatuota, kad LKI direktorė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pažymi, kad įstatymai numato, jog instituto direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl „pasikartojantys aplaidumo atvejai negali būti toleruojami“.

„Atnaujinant mūsų šalies švietimo ir mokslo sistemą, ypatingai svarbu, kad švietimo ir mokslo įstaigoms vadovautų kompetentingi ir skaidrūs vadovai, nemetantys šešėlio ant savo vadovaujamų kolektyvų ir visos šalies švietimo bei mokslo sistemos veiklos“, – tvirtina J. Petrauskienė.

Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), LKI direktorė, nesuderinus su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ŠMM, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugas iš individualią veiklą vykdančių LKI darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos buvo perkamos iš LKI darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.

„Užsakant lietuvių kalbos tyrimus ir ekspertizes, nebuvo sudaromos sutartys, o mokslininkams už atliktas ekspertizes buvo apmokama neskaidriai ir nevienodai“, – nurodo ŠMM.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J. Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete – bendrove „Proit“, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė: kreipsiuosi į teismą

Atleista instituto direktorė BNS ketvirtadienį sakė, kad nesutinka su atleidimu.

„Aš skųsiu šitą sprendimą. Galėčiau pakomentuoti, kad aš šito tikėjausi, nes spaudimas man buvo daromas labai didelis iš ministerijos pusės“, – teigė ji.

Anot J. Zabarskaitės, jos pažeidimai įvertinti per griežtai, be to, keli auditai tikrino tą patį jos veiklos laikotarpį. Ji aiškino, kad institute buvo tinkamai vykdomi viešieji pirkimai.

„Ką reiškia pirkti iš pažįstamų? Institutas pagal viešųjų pirkimų taisykles pirko paslaugas iš labai įvairių šaltinių atsižvelgdamas į jų kvalifikaciją, tokio dalyko mums niekas nėra draudęs. Čia kalbam apie mažos vertės pirkimus“, – dėstė J. Zabarskaitė.

Ji taip pat nemano, kad abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

„Aš nesakau, kad tai negali sukelti abejonių, toks buvo VTEK sprendimas, aš pripažinau, kad tą deklaraciją pateikiau per vėlai (...), aš neneigiu, kad aš galėjau sukelti abejonių, bet žalos institutui, projektui – aš nemanau, ar abejonė būtų tokia kaltė, dėl kurios reikia atleisti, ypač, kad tai įvyko 2015 metais“, – sakė ji.

J. Zabarskaitė, be kita ko, pabrėžė, kad dalis pažeidimų, už kuriuos ji atleidžiama – jau ištaisyti, taip pat apgailestavo, kad ministerija neatsižvelgė į instituto paaiškinimus.