Pakuočių atliekas nuolat rūšiuoja tik 35 proc. Lietuvos gyventojų. Didžiausią tai darančių žmonių dalį sudaro ne jaunimas, kaip būtų galima tikėtis, o vyresnio amžiaus žmonės.

Rezultatai parodė, kad pakuočių atliekas dažniau rūšiuoti linkę vyresni nei 40 m. žmonės, gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, uždirbantys daugiau nei 700 Lt ir gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Be to, apklausa atskleidė, kad rūšiuoti labiau linkusios moterys.

Pasak „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ komunikacijos projektų vadovės Audronės Viliūtės, tokie rezultatai atskleidė kelis svarbius dalykus, trukdančius įsitvirtinti pakuočių atliekų rūšiavimo kultūrai.

„Pagrindinė nerūšiavimo priežastis, kurią dažniausiai įvardijo apklausos dalyviai – namuose nėra kur laikyti išrūšiuotas atliekas. Manau, kad šią problemą įmanoma išspręsti praktiniais patarimais ir pavyzdžiais, kaip organizuoti erdvę virtuvėje, kad išrūšiuotos atliekos nekeltų šeimininkių nepasitenkinimo tiek estetiniu požiūriu, tiek dėl švaros ir tvarkos. Vienas paprasčiausių sprendimų – dviejų dalių šiukšliadėžė. Aišku, vien to nepakaks. Būtina ir tinkamai išvystyta infrastruktūra. Be jos gali rėkti visa gerkle, bet žmonėms tai bus nė motais“, – pripažino A. Viliūtė.

Anot jos, apklausoje dalyvavę respondentai tvirtino, kad svarbiausia prielaida rūšiavimui – tinkamos sąlygos. Pasirodo, kad net 70 proc. visada arba kartais atliekas rūšiuojančiųjų mano, jog arti namų stovintys specialūs konteineriai jiems yra svarbus veiksnys, kuris motyvuoja rūšiuoti atliekas, rašoma pranešime spaudai.

Tinkamos ir rūšiuoti atliekas skatinančios infrastruktūros trūkumas, A. Viliūtės teigimu, ypač juntamas mažesniuose miesteliuose, kuriuose gyvena iki 2 tūkstančių žmonių ir kaimiškose vietovėse. Būtent ten apklausti respondentai sudarė didžiausią dalį (51 proc.) tų žmonių, kurie teigė nerūšiuojantys atliekų todėl, kad antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai yra toli arba jų apskritai nėra.

Pasak PTO atstovės, apklausos iniciatorius ypač nustebino tendencija, rodanti, kad atliekų rūšiavimu labiau rūpinasi vyresni žmonės, o ne jaunimas.

„Viešojoje erdvėje susiformavusi nuostata, kad vyresnė karta ignoruoja rūšiavimą. Tačiau mūsų apklausos rezultatai rodo, kad didžiausią niekada atliekų nerūšiuojančių žmonių dalį sudaro būtent 20–29 m. asmenys (23 proc.). Tuo tarpu visada rūšiuojančiųjų gausiausią dalį sudaro 60–74 m. amžiaus žmonės (26,4 proc.)“, – paaiškino A. Viliūtė ir pridūrė, kad visada arba beveik visada rūšiuojančiųjų grupėje 20–29 m. žmonės sudaro tik kiek daugiau nei 30 proc., o 60–74 m. Lietuvos gyventojai – daugiau nei 40 proc.

Vis dėlto apklausa rodo ne tik pesimistines, bet ir džiuginančias tendencijas. Bene svarbiausia – didėjantis pasitikėjimas verslu, kuris rūpinasi atliekų rūšiavimu.

„Smagiausia yra tai, kad vis daugiau žmonių pasitiki atliekų tvarkymo įmonėmis. Liko tik maža dalis (13,4 proc.) respondentų, kurie vis dar tiki, kad išrūšiuotos atliekos bus išvežtos į sąvartyną, o ne perdirbtos“, – sakė PTO komunikacijos projektų vadovė Audronė Viliūtė.

Anot jos, tai nuteikia optimistiškai ir skatina dėti dar daugiau pastangų į visuomenės informavimą ir įpročio rūšiuoti ugdymą.

Apklausą atliko bendrovė „Norstat“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) užsakymu.