Tam plečiamos Lietuvos kariuomenės poligonų ir aplink juos esančių karinio mokymo teritorijų ribos ir atnaujinama jų infrastruktūra, įrengiami nauji mokymo laukai, pritaikomi naujai įsigyjamai ginkluotei.

Darbai penkiuose poligonuose

Didžiausi plėtros darbai suplanuoti penkiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose: Pabradės, Gaižiūnų, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų.  Šiais metais planuojama Pabradės poligone pabaigti projektą „Mūšis mieste“.  Planuojama, kad visi statybos projektai bus baigti iki 2022 metų.

„Plėsdami poligonus ir karinio mokymo teritorijų ribas daugiausia dėmesio skiriame dviem ypatingos valstybinės svarbos pripažintiems poligonams – Pabradės ir Gaižiūnų. Tai nusprendėme padaryti atsižvelgdami į išaugusį pratybų skaičių ir mastą, kuriuose dalyvauja mūsų ir atvykstantys sąjungininkų kariai, padidėjusius įsigyjamos ar modernizuojamos turimos technikos ir ginkluotės pajėgumus bei siekdami užtikrinti priimančiosios šalies paramą atvykstantiems sąjungininkų kariams,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Ministras pabrėžia, kad atnaujintais poligonais galėtų  naudotis ir sąjungininkų bataliono grupės dydžio kovinis vienetas, paramos elementai.

Vienintelis Baltijos regione „Mūšis mieste"

Aktyviai darbai vyksta plečiant ir modernizuojant šalia Pabradės (Švenčionių r.) esantį poligoną, siekiant sudaryti sąlygas jame treniruotis bataliono grupei, mūšio paramos vienetams (artilerija, minosvaidžiai, prieštankinės sistemos, oro gynyba) bei koviniam šaudymui vykdyti. 2016 m. planuojama darbus pradėti ir Gaižiūnų poligone.

Dabartinės Pabradės poligono ribos, kartu su karinio mokymo teritorijomis siekia apie 8,5 tūkst. hektarų. Iki 2017 m. užbaigus plėtros darbus poligono ribos, kartu su mokymo teritorijomis, išsiplės iki 17,6 tūkst. hektarų.

Pabradės poligone bus įrengtas vienintelis toks Baltijos regione kompleksas „Mūšis mieste“, skirtas karių treniruotėms operacijoms apgyvendintoje vietovėje. Jame galės treniruotis ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir sąjungininkų pajėgos, taip pat ir Vidaus reikalų ministerijos padaliniai. Taip pat poligone bus įrengtos įvairios paskirties šaudyklos, tarp jų ir tankų šaudykla, kur kariai taip pat galės tobulinti šaudymo su pėstininkų kovos mašinomis judant įgūdžius, stambaus kalibro artilerijos šaudymo laukai, papildomos šaudymo pozicijos – artilerija galės šaudyti iki 9 km atstumu, bus ir atskira desantavimo vieta. Plečiant karinį miestelį ir siekiant užtikrinti karių apgyvendinimą ir logistiką, čia bus statomos papildomos kareivinės, modernizuojama valgykla, įrengiamos technikos remonto dirbtuvės, įrangos saugojimo konteinerių aikšteles.

Tolesnėje plėtroje planuojama suformuoti naujus taktikos laukus mechanizuotiems padaliniams rengti (tankams, pėstininkų kovos mašinos). Taip pat planuojama įrengti naujas šaudyklas, pastatyti garažus šarvuočiams, įsigyti pėstininkų kovos mašinų aptarnavimo ir remonto įrangą, šaudyklų įrangą, pastatyti remonto dirbtuves, degalinę, kt.

Jonavos r. esančiame Gaižiūnų poligone užbaigus plėtros ir infrastruktūros atnaujinimo darbus (bendra poligono teritorija padidės dvigubai – nuo 5,2 tūkst. ha iki 12 tūkst. hektarų) jame galės treniruotis kuopos dydžio vienetas su mūšio paramos elementais (artilerija, minosvaidžiai) ir vykdomas kovinis šaudymas. Poligone bus įrengtos naujos įvairios paskirties šaudyklos: šaudymui iš pėstininkų kovos mašinų, kulkosvaidžių, lengvųjų šaulių ginklų, taip pat atnaujintas taktinis laukas. Kaip ir Pabradės poligone, čia taip pat bus įrengtos šaudymo pozicijos artilerijai, minosvaidžiams, taip pat ir savaeigėmis haubicomis PzH2000, kurių 21-ą Lietuva nusipirko iš Vokietijos kariuomenės.

Pirmoje 2019 metų pusėje Gaižiūnų poligone taip pat planuojama pastatyti kompleksą „Mūšis mieste“.

Vykdant poligonų plėtros darbus tiek Pabradėje, tiek Gaižiūnuose  kartu bus atnaujinami ir  poligonų vidaus keliai, apeinant miestus ir miestelius,  kad kuo mažiau būtų trukdoma vietos gyventojams.

Naujovės Kazlų Rūdoje ir Kairiuose

Kazlų Rūdoje (Marijampolės r.) ir Klaipėdos r. esančiame Kairių poligonuose esančiame poligone daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūros atnaujinimui.

Baigus darbus Kazlų Rūdos poligone prie karinio mokymo teritorijos bus prijungta ir rekonstruota mokymo teritorija, pavadinta „Aerodromas“.  Šiuo metu Mokymų ir doktrinų valdyba atlieka  poligono galimos plėtros studiją: ketinama išplėsti poligono ribas aplink esantiems padaliniams prireikus vykdyti kovinį rengimą. Kazlų Rūdos poligone ateityje bus galima treniruoti taktikos kuopos dydžio padalinį, vykdyti individualių šaudymo įgūdžių tobulinimą, treniruoti oro paramos šaudymo į antžeminius taikinius kontrolierius.

Kairiuose ( Klaipėdos r.) esančiame poligono ir aplink jį esančių karinio mokymo teritorijų ribos plečiamos nebus. Vykdant darbus daugiau dėmesio skiriama poligono infrastruktūrai atnaujinti – iki 2017 m. čia planuojama įrengti elektrinių taikinių ir individualaus kovinio šaudymo treniruotėms skirtas šaudyklas.

Be to, planuojama pradėti ir Rokų poligono Kauno r. plėtrą kartu su Vidaus reikalų ministerija, pritaikant jį Valstybės sienos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento poreikiams. 2016 m. vyks infrastruktūros projektavimas, kuris bus įgyvendintas 2017 metais.

Atsižvelgiama į aplinkosaugos reikalavimus

Poligonuose ir mokymų teritorijose miškų kirtimai ir galima plėtra yra nuolat derinama su Aplinkos ministerija. Plečiant teritorijas yra laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, jokie objektai nėra statomi draustinių teritorijose, o pratybos ir toliau bus vykdomos griežtai laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tikimasi, kad išplėstos teritorijos dar labiau padės apsaugoti civilius nuo nelaimingų atsitikimų vykdant karinius mokymus. Krašto apsaugos ministerija už miško naudmenų pakeitimą į biudžetą sumokės kompensaciją, o už gautas lėšas valstybė Lietuvos teritorijoje nenaudojamose ar netinkamose žemės ūkiui žemėse bus pasodinti nauji miškai.

Vykdant poligonų plėtros darbus tiek Pabradėje, tiek Gaižiūnuose  kartu bus atnaujinami ir  poligonų vidaus keliai, apeinant miestus ir miestelius,  kad kuo mažiau būtų trukdoma vietos gyventojams.

Lietuvos kariuomenės poligonų plėtra yra bendrai finansuojama iš Lietuvos, JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos (angl. ERI) ir NATO saugumo investicijų programos (angl. NSIP) lėšų.