Pernai, lyginant su 2023 metais, 41 proc. augo gautų prašymų skaičius savanoriškai atlikti devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Anot auditorių, tai rodo jaunimo susidomėjimą tarnyba, tam įtakos turi ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos verbavimo renginiai.

Lietuvos kariuomenės sukomplektavimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais 2024 metais sudarė 102 proc., tai yra viršijo krašto apsaugos ministro įsakymu nustatyta ribinį 3845 šauktinių skaičių.

Vis dėlto auditas parodė, kad profesinės karo tarnybos karininkams ir puskarininkiams išlaikyti tarnyboje trūksta tikslinio motyvavimo, teigiama pranešime.

Per trejus metus tarnybą palikusių karininkų skaičius išaugo 25 proc., puskarininkių – 6,1 procento.

„Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo tikslams pasiekti itin svarbu turėti pakankamai aukštesnio laipsnio karių, todėl reikalingos veiksmingos priemonės, skirtos karininkams ir puskarininkiams tarnyboje išlaikyti“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Krašto apsaugos ministerijos 2022–2024 metais organizuotos apklausos atskleidė, kad kariams trūko mokymų ir kursų, kurie sudarytų karjeros augimo galimybes ir paskatas likti tarnyboje. Auditas parodė, kad 50,3 proc. atrinktų karinių vienetų karių į karjeros kursus nepateko.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba prašymų kandidatuoti į karius savanorius gauna iki penkių kartų daugiau, nei planuojama priimti, tačiau atrankos į tarnybą kriterijai nepakankami įvertinti kandidatų motyvaciją, teigia auditoriai.

Anot jų, taip nesudaromos sąlygos priimti tik aktyvius ir motyvuotus asmenis į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Daugiau nei pusė karo prievolininkų, kuriems atliktas sveikatos patikrinimas, pripažinti netinkamais tarnybai. Iš jų dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir psichologinių problemų netinkamais karinei tarnybai pripažinta daugiau nei 40 proc. asmenų.

Dalis atlikto audito ataskaitos yra įslaptinta.