Dėl didžiulio lietaus sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą kai kurios miestų gatvės tapo sunkiai išvažiuojamos.

Sostinės Šeškinės mikrorajone esančios sankryžos keletas automobilių neįveikė.

„Neužsiveda dabar, džiūstame, džioviname, išdžiūti neduoda lietus“, – teigė pašnekovas.

Kitam vairuotojui pasisekė labiau, automobilis sveikas, bet pamesti numeriai.

„Aš važiavau ir pajutau, kad pakliuvo daug vandens. Pajutau, kad numerių nebėra“, – pasakojo vairuotojas.

Vien Sostinėje audros padarinius tvarkanti „Grinda“ antradienį sulaukė daugiau nei 400 pranešimų dėl įvairių incidentų.

Anot atstovo, dėl stipraus vėjo ir lietaus nuplėšti lapai ir smulkesnės šakos apsunkina lietaus nuotekų surinkimą.

„Gatvės buvo užtvindytos tikrai mažuma, gal 11–12 vietų. Tarandėje kelios gatvės, kurios neturi lietaus nuotekų surinkimo tinklų ir tam infrastruktūra visiškai nepritaikyta“, – šnekėjo „Grinda“ komunikacijos vadovas Egidijus Steponavičius.

Jeigu klientas negalėjo išvengti važiavimo per balą, tada įvykis gali būti draudžiamasis.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ties Avižieniais, po smarkesnio lietaus kelias nuolat tampa jūra.

„Lengvasis automobilis pravažiavo, mes irgi pabandėme, tačiau nepasisekė – bevažiuojant užgesome“, – sakė pašnekovas.

Autoservisų asociacijos vadovas neslėpė, kad po tokių pasivažinėjimų per apsemtus kelius, automobilio variklis gauna hidrosmūgį. Į įsiurbimo sistemą patekęs vanduo sustabdo automobilio variklio darbą.

Tiesa, automobilis sustoti gali ir dėl kitos priežasties.

„Pravažiuoja tą balą, tikėdamasis, kad viskas gerai, bet iš tikrųjų irgi pažeidžia elektros instaliacijos laidus, nesandarumus. Automobilis tada automatiškai irgi sustoja“, – kalbėjo Autoservisų asociacijos vadovas Mantas Musnikas.

Anot vadovo, remonto kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

„Nuo sugedimo. Kai jūs nuvarote automobilį į autoservisą, autoservisas ir nustato tą gedimą. Jeigu jis nustatė, kad tai yra variklio problema, gavo hidrosmūgį, automatiškai reikia nusiteikti variklio remontui“, – nurodė M. Musnikas.

Draudimo brokerių rūmai sako, kad gyventojai su savo turtu turėtų elgtis rūpestingai, nepaisant turtas draustas ar ne.

„Jeigu klientas negalėjo išvengti važiavimo per balą, tada įvykis gali būti draudžiamasis. Tačiau jeigu sąmoningai matė didelę balą ir bandė ją pravažiuoti, tikriausiai, kad tai nebus draudiminis įvykis“, – nurodė Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narys Alius Lepeška.

Gyventojams neturėtų padėti ir tai, kad specialiosios tarnybos pavėlavo pranešti apie besiartinančią nelaimę.

„Tiesą sakant, aš nemanau, bet nenorėčiau kalbėti už draudikus, kaip jie elgsis, bet nemanau, kad po pranešimų būtų mažesnis lietus ar mažesnė vėtra, ar mes ką nors būtume pakeitę“, – aiškino A. Lepeška.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors po didesnių audrų pirštais bedama į savivaldybes, kad pastarosios nesusitvarko.

„Jeigu tie medžiai jau tada išvirsta ant automobilių, namų ar ant gyventojų, kaip Grigiškių atvejis, kuris įvyko. Tuomet jau šaukiama, kad savivaldybės nerodo vieno ar kito dėmesio“, – teigė Savivaldybių asociacijos laikinasis prezidentas Audrius Klišonis.

Asociacijos prezidentas sako, kad savivaldybėse yra rezervų fondai, kurie gali būti panaudoti stichinių nelaimių žalų kompensavimui, tačiau dėl apsemtų automobilių tas negalioja.

Pagal Vyriausybės nutarimą, pagal teismų praktiką, tai gali būti traktuojama kaip nenugalima jėga.

„Tam galioja Kelių eismo taisyklės (KET). Vairuotojas turi įsivertinti, ar iš tiesų galima pravažiuoti ar negalima pravažiuoti. Tai yra paties vairuotojo atsakomybė“, – sakė A. Klišonis.

Teisininkas nevienareikšmiškai vertina, kieno tai turėtų būti atsakomybė.

Vis dėlto, teisinė praktika dėl gamtos stichijų rodo ką kitą. Dažnu atveju, savivaldybės yra atleidžiamas nuo atsakomybės.

„Pagal Vyriausybės nutarimą, pagal teismų praktiką, tai gali būti traktuojama kaip nenugalima jėga. Tokiu atveju, atsakomybė neatsiranda“, – nurodė advokatas Edmundas Rusinas.

Pernai rugpjūtį audros pridarė rekordinių žalų už beveik už 10 mln. eurų, tuomet Lietuvoje nukentėjo iki 10 tūkst. įvairių turto objektų. Šiemet draudikai skaičiuoja, kad audra padarė keletą milijonų eurų žalos. Tiesa, nuostoliai gali augti.