Akivaizdus paradoksas
Kasmet nuo 2018-ųjų Lietuvos advokatūra kartu su rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Sprinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti, kokia gyventojų nuomonė apie žmogaus teisių gynimą Lietuvoje ir kaip gyventojai vertina teisėsaugos institucijų veiklą.
Šiais metais visuomenės teirautasi, kiek, jų nuomone, Lietuva yra laikoma teisine valstybe, vertinant dešimtbalėje sistemoje, kai dešimt – puikiai, o vienetas – labai blogai. Gyventojai skyrė 6,33 balo, o teisė į teisingą teismo užtikrinimą asmenims Lietuvoje įvertinta 6,40 balo dešimties balų skalėje. Galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę vertinamos santykinai žemai – 2,89 iš penkių balų.
„Rezultatai rodo akivaizdų paradoksą: piliečiai nesijaučia atstovaujami, tačiau jie ne nusigręžia nuo valstybės, o reikalauja įrankių ją suprasti ir keisti. Lietuvos advokatūra ne kartą viešai išsakė savo ekspertinę nuomonę apie buldozerio principu įgyvendintus pokyčius mokesčių sistemoje ar vieną ryškiausių teisinio nihilizmo pavyzdžių – sprendimą abiturientams pridėti po dešimt taškų. Beveik devyni iš dešimties gyventojų pasisako už teisinį švietimą mokyklose, o tai yra aiškus lūkestis švietimo sistemai. Turime ugdyti ne pasyvius stebėtojus, o teisiškai raštingą kartą, kuri gebėtų argumentuotai ginti savo nuomonę“, – teigia Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Beveik devyni iš dešimties gyventojų pasisako už teisinį švietimą mokyklose, o tai yra aiškus lūkestis švietimo sistemai.
Gina teises
2026 m. visuomenės tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma (88 proc.) gyventojų mano, kad kai prieš asmenį baudžiamojoje ar administracinėje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėliau toks tyrimas buvo nutrauktas, asmeniui valstybė privalėtų atlyginti ar kompensuoti to asmens advokatui sumokėtas išlaidas ir patirtus nuostolius.
Apklausos duomenys fiksavo ir pokytį, kai buvo teiraujamasi, kokios teisės srities atstovai gina žmogaus teises. Remiantis apklausos duomenimis, 4 proc. ūgtelėjo respondentų manymas, kad žmogaus teises labiausiai gina advokatai. Šiemet šis rodiklis siekia 45 proc., antroje vietoje – policininkai (13 proc.), trečioje – teisėjai (9 proc.). Dar rečiau šioje apklausoje buvo įvardyti prokurorai, notarai ir antstoliai.
Ypač nustebino pirmą kartą apklausoje pateikto klausimo, ar, respondentų nuomone, advokatams reikėtų ginti viešąjį interesą (dabar šią teisę turi tik prokurorai), atsakymai: 81 proc. į šį klausimą atsakė „taip“ arba „greičiausiai taip“.
Linkę pasitikėti
Atlikta apklausa rodo, kad 35 proc. Lietuvos gyventojų yra tekę naudotis advokato paslaugomis: 2 proc. naudojosi reguliariai, 1–2 kartus į advokatą kreipėsi 33 proc. apklaustųjų (palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius padidėjo). Jų vertinimu, pagerėjo advokatų teikiamų paslaugų kokybės vertinimo vidurkis – 7,12 balo iš dešimties.
Dažniausiai į advokatą respondentai kreiptųsi, kai reikėtų patarimų teisės klausimais (46 proc.), kilus civiliniam, administraciniam ginčui, kai byla pasiektų teismą (43 proc.) arba bet kokiam teisiniam ginčui dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (38 proc.). 33 proc. kreiptųsi į advokatą tik baudžiamojoje byloje.
Dažniausiai (65 proc.) tyrimo dalyviai advokatą renkasi ar rinktųsi pagal rekomendacijas, rečiau – pagal interneto paieškos sistemas (14 proc.) ar ieškotų advokatų kontorų interneto svetainėse (10 proc.).
2026 m. apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai labiausiai linkę pasitikėti policijos pareigūnais ir notarais, tačiau šių profesijų vertinimo vidurkis šiek tiek sumažėjo, o pasitikėjimo advokatais, nors ir nedaug, padidėjo: paaugo iki 7 proc. Apie daugumą kitų teisinių profesijų atstovų Lietuvos gyventojai neturi tvirtos nuomonės – jie linkę nei pasitikėti, nei nepasitikėti Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais, teisėjais, prokurorais ar antstoliais.
Naujausi komentarai