Tikimasi, kad jam pritars ir koalicijos partneriai socialdemokratai, nors jų stovykloje vieningos nuomonės dar nėra. Opozicijos atstovai konservatoriai įsitikinę, kad po šios aukštųjų mokyklų reformos netrukus gali prireikti dar vienos jų reformos.

Paklaustas, ar aukštųjų mokyklų reforma suteiks galimybę universitetams patiems tartis dėl susijungimo, ar bus privalu paisyti tam tikrų apribojimų, vienas iš Seimui pateikto reformos varianto autorių – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša susimąstė: „Geras kausimas. Universitetai, kaip akademinės bendruomenės, turėtų jausti atsakomybę už mūsų aukštąjį švietimą ir tarpusavyje ieškoti galimų jungčių.“

Pasak E. Jovaišos, šiuo metu dėl galimo susijungimo kalbasi Mykolo Romerio universitetas su Vilniaus universitetu (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – su Lietuvos sporto universitetu, Šiaulių universitetas – irgi su VU, jau konkretus susijungimo planas parengtas tarp Aleksandro Stulginskio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Kiek anksčiau Seimas yra gavęs Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir VDU susijungimo projektą.

„Svarbiausias dalykas, kuris tame pertvarkos modelyje numatytas, – kad valstybė aukštąsias mokyklas finansuos pagal jų darbo kokybės rodiklius. O tai lems universitetų norėjimą ar nenorėjimą jungtis tarpusavyje, siekiant suteikti kokybiškas studijas“, – aiškino E. Jovaiša.

Svarbiausias dalykas, kuris tame pertvarkos modelyje numatytas, – kad valstybė aukštąsias mokyklas finansuos pagal jų darbo kokybės rodiklius. O tai lems universitetų norėjimą ar nenorėjimą jungtis tarpusavyje, siekiant suteikti kokybiškas studijas.

E. Jovaiša akcentavo, kad ateityje universitetai su valstybe privalės sudaryti sutartis, įsipareigodami, kiek ir kokių specialistų parengs: „Toks finansavimo modelis paplitęs visame pasaulyje. Rengdami savo [modelį], vadovavomės Austrijos, Suomijos ir kitų šalių patirtimi.“

Kokių specialistų reikia valstybei, atsakymų, pasak E. Jovaišos, bus laukiama iš autoritetingų institucijų, o aukštosios mokyklos, grynindamos savo programas, vyriausybės darbo grupę esą privalės įtikinti, kad jų programos – pačios geriausios ir tinkamos valstybės poreikiui patenkinti.

Atsiras galimybių korupcijai?

ŠMK narys konservatorius Mantas Adomėnas tvirtino, kad „valstiečių“ parengta aukštųjų mokyklų reforma – visiškai chaotiška, be turinio ir po kurio laiko gali tekti ruoštis dar vienai reformai.

„Universitetai dabar jungsis tarpusavyje, vadovaudamiesi turgaus taisyklėmis – kas kam daugiau pasiūlys. Taip atsiras nemažai galimybių ir korupcijai. Kodėl LEU taip užsispyrusiai siekia susijungti su VDU, nors visa jo bendruomenė pritaria susijungimui su VU? Mano galva, VDU viliodamas LEU, siekia įsitvirtinti Vilniuje ir dėl kai kurių savo studijų programų. Pavyzdžiui – politologijos, nors tokios studijos jau seniai yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute“, – savo nuomonę dėstė M. Adomėnas.

Seimo narys socialdemokratas Juozas Bernatonis įsitikinęs, kad Lietuvai reikėtų radikalios ir drastiškos aukštųjų mokyklų reformos, valstybei apsisprendžiant, kokius stipriausius universitetus palikti, o kitus „paleisti į rinką“: „Stipriausi išgyventų, o silpniausių neliktų. Dabar gi reformą bandoma vykdyti administraciniais būdais, bet jie neužkerta kelio įvairiems interesams, susitarimams bei kitiems neskaidriems dalykams. Deja, susitarimo dėl radikalios aukštųjų mokyklų reformos šiuo metu pasiekti nepavyktų.“

Todėl J. Bernatonis Seime yra užregistravęs pasiūlymą su kriterijais, kuriais vadovaujantis aukštosios mokyklos turėtų jungtis. Tai – darbo rodikliai ir finansinis paskaičiavimas, kiek kainuotų susijungimas ir per kiek laiko jis atsipirktų. Jeigu susijungtų keli silpni universitetai, J. Bernatonio manymu, tokios jungtuvės jokių rezultatų neduotų.

Tik vieno universiteto uždaryti neįmanoma 

J. Bernatonis neabejoja, kad tik VU niekam nepavyktų uždaryti. Jis juokaudamas priminė, kad mintis uždaryti šią seniausią Lietuvos ir Rytų Europos aukštąją mokyklą į galvą buvo šovusi tik Rusijos carui Nikolajui I 1863 metais.

J. Bernatonio nuomone, silpnesni universitetai turėtų telktis apie stipresnius branduolius. „Tik bėda, kad Lietuvoje stipriai sumažėjo mokinių, o tuo pačiu – ir studentų. Dėl to kyla grėsmė, kad kai kurie dėstytojai neteks darbo. Tačiau visą sukauptą aukštųjų mokyklų potencialą privalome panaudoti protingai ir skaidriai“, – tvirtino J. Bernatonis.

Jis taip pat pastebėjo, kad optimistiškai savo ateitį vertinti turi galimybių Kauno technologijos universitetas, rengiantis informacinių technologijų specialistus, kurie paklausūs ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Kaip įgyvendinti Seime sumanytą reformą?

Pasak VU rektoriaus Artūro Žukausko, kadangi jie su niekuo tiesiogiai nesiruošia jungtis, tai jiems planuojama aukštųjų mokyklų reforma aiški: „Kitų aukštųjų mokyklų, kaip organizacijų, neviliojame. Labiau rūpi jų specialistai ir kuriamos vertės.“

Ar aišku, kaip teks įgyvendinti iš esmės Seimo valdančiųjų „valstiečių“ sumanytą aukštųjų mokyklų pertvarką, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas atsakymo dar neturi: „Kiek žinau, vyriausybė turėtų parengti planą, kaip aukštosios mokyklos galėtų tarpusavyje jungtis. Kaip tas susijungimas vyks, čia – jau atskira kalba. Matyt, gyvenimas padiktuos.“  

Anksčiau VGTU turėjo du ateities planus – su niekuo nesijungti ir nieko neprisijungti arba ieškoti sąlyčio taškų su M. Romerio universitetu. Bet nė vienas iš šių planų neįgavo pagreičio.

A. Daniūnas atkreipė dėmesį, kad užsienyje universitetai jungiasi, vadovaudamiesi dviem kryptimis – kai bandoma suformuoti specializuotus klasikinius universitetus arba kai bandoma sujungti labai skirtingus universitetus. Panašiai susiformavo žinomas Suomijos Aalto universitetas, po savo stogu priglaudęs buvusius socialinių mokslų, technologijų ir dizaino universitetus.

Ministrė: pasirinktas kitas greitis

Paklausta, ar ją tenkina tokia aukštųjų mokyklų pertvarka, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė mananti, kad, jeigu ketvirtadienį parlamentarai savo nuomonės nepakeis, vyriausybė turės daugiau erdvės sprendimams dėl aukštųjų mokyklos pertvarkos.

„Tiesiog pasirinktas kitas greitis. Tačiau svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovausis vyriausybė,– aukštųjų mokyklų darbo kokybė. Kaip nustatė Valstybės kontrolė, šiuo metu finansavimas aukštajam mokslui naudojamas neefektyviai“, – sakė ministrė.

Vyriausybė ir aukštųjų mokyklų bendruomenės siūlymus Seimui dėl pertvarkos turės pateikti iki šių metų gruodžio 1 d. O persitvarkę aukštosios mokyklos studentus galėtų priiminėti kitais metais.