Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkui Artūrui Zuokui ir jo gynėjui nepavyko į vadinamąją Vilniaus mero rinkimų bylą įtraukti ir vėliau slapta įrašytų bei prieš teismo posėdį paskelbtų pokalbių.

Įrašai neįtikino

Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) septynių teisėjų kolegijai atmetus šį prašymą vakar baudžiamoji byla baigta nagrinėti. Vasario 10 d. teismas ketina skelbti verdiktą.

A.Zuoko advokatas prašė prie baudžiamosios bylos pridėti teismo posėdžio išvakarėse žiniasklaidoje paskelbtus esą slapta įrašytus LiCS lyderio ir minėtoje byloje nukentėjusiuoju pripažinto Vilmanto Drėmos pokalbius.

A.Zuokas tikino, kad šių pokalbių įrašus turėjo bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau esą specialiai jų nepridėjo prie bylos, nes būtų subliuškusi versija, kad A.Zuokas bandė papirkti V.Drėmą.

Viešai paskelbtuose įrašuose girdėti, kaip V.Drėma kalba apie jam siūlomą kyšį už tai, kad jis liudytų prieš A.Zuoką ir kitus teisiamuosius. Minimos ir 1 mln. litų, ir 5 mln. litų sumos. Kas konkrečiai siūlė pinigus, neįvardijama, tačiau iš pokalbio galima spręsti, kad V.Drėmai pinigus galėjo siūlyti partijos Tvarka ir teisingumas lyderio Rolando Pakso aplinkos žmonės.

A.Zuoko gynėjas tikino, kad paskelbus šiuos įrašus paaiškėjo naujų bylos aplinkybių, kurios anksčiau nebuvo tirtos.

Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas atkreipė dėmesį, kad byloje ir publikacijoje minimas laikas nesutampa. Baudžiamoji byla iškelta dėl 2003 m. pavasarį ir vasarą vykusių sostinės mero rinkimų, o slapta įrašytuose pokalbiuose šnekama apie 2006–2007 m. įvykius.

Pasak prokuroro, dėl minėtų pokalbių gali būti pradėtas naujas tyrimas, bet jie negali būti pridėti prie senos bylos.

LAT septynių teisėjų kolegija nusprendė atmesti A.Zuoko gynėjo prašymą.

Bausmė niekam nepatiko

Generalinės prokuratūros prokuroras LAT ginčijo pernai Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, teigdamas, kad šis teismas neteisingai kvalifikavo kai kuriuos nuteistųjų veiksmus, todėl, prokuratūros nuomone, politikui ir verslininkui turi būti skirtos griežtesnės bausmės.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį yra apskundęs ir A.Zuokas su "Rubicon" atstovais. Jie prašo panaikinti, jų manymu, neteisingą nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

2008 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismas A.Zuoką pripažino kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį sostinės tarybos narį V.Drėmą.

Su A.Zuoku,išnagrinėjus tą patį nusikaltimą, nuteisti ir bendrovės "Rubicon group" atstovai Andrius Janukonis bei Darius Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas buvo išteisintas.

Liberalcentristų lyderis Vilniaus apygardos nuosprendžiu nubaustas 100 MGL dydžio – 12,5 tūkst. litų – pinigine bauda, A.Janukoniui ir D.Leščinskui skirtos 12,5 tūkst. ir 10 tūkst. litų baudos.

Pinigai už balsą

Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 m. kovo–balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 d. V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės "Rubicon group" vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkst. litų. Tačiau šis paimti pinigus atsisakęs.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.

A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003 m. balandį, tačiau po to, kai buvo sudaryti naujos politinės sąjungos, buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.