Septyni Strasbūro teismo teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos teisingai nusprendė, jog 2000-aisiais sklypą miške įsigijusi bendrovė gali tik nugriauti senus pastatus. Anot teismo, verslininko lūkesčiai čia statyti reabilitacijos centrą buvo nepagrįsti.

„Įmonė (...) žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad pagal šalies įstatymus, galiojusius tuo metu, kai ji nupirko minėtus pastatus, turtas buvo skirtas griovimui, ir nors griovimo data nebuvo nustatyta, tai turėjo įvykti tam tikru metu“, – rašoma teismo sprendime.

„Taigi, skundą pateikusi kompanija negalėjo pagrįstai tikėtis gauti planavimo leidimą pertvarkyti pastatus, ypač juos rekonstruoti pakeisdama jų paskirtį, funkciją ar dydį (...), ir privalėjo įvertinti šią riziką pirkimo metu“, – paskelbė teismas.

B. Gudelis BNS teigė kol kas nesusipažinęs su Strasbūro teismo sprendimu, todėl negali jo komentuoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 metų lapkritį paskelbė, kad „Kristiana“ privalo laikytis teisės aktų, pagal kuriuos įsigytos kareivinės yra likviduotini objektai, o statyba teritorijoje yra negalima.

Šį sprendimą bendrovė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta, BNS antradienį informavo teismo atstovė.

„Kristiana“ Strasbūro teismui skundėsi, kad Lietuvos institucijos, atsisakydamos leisti rekonstruoti pastatą, neteisėtai ir nepagrįstai apribojo jos nuosavybės teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja, ar Europos Tarybos šalys narės laikosi Europos žmogaus teisių konvencijos.