Devyniose šalyse vykę viešieji svarstymai dėl Baltijos jūra planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ tarptautinio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos baigėsi planuotu laiku. Dabar devynios Baltijos jūros regiono šalys informuos viena kitą apie iš visuomenės ir ekspertų gautus komentarus apie ataskaitą.

Penkiose šalyse, per kurių vandenis bus tiesiamas dujotiekis - Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje - visuomenė galėjo pateikti savo vertinimus dėl galimų vietinių ir tarptautinių poveikių aplinkai. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje svarstyti tik tarpvalstybiniai poveikiai aplinkai.

Viešųjų svarstymų etapo tikslas buvo atrasti probleminius klausimus, kurie turi būti išspręsti ir užtikrinta, kad būtų imtasi tinkamų poveikio sušvelninimo priemonių. Svarbiausias problemines sritis valdžios institucijos pateiks projekto plėtotojui „Nord Stream“.

Pasak „Nord Stream AG“ patarėjo Baltijos šalių klausimais Romans Baumanis, projektą plėtojanti kompanija yra nusiteikusi toliau bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir pateikti atsakymus į iškilusius klausimus per vasarą, kad iki metų pabaigos būtų gauti leidimai vamzdyno statybai. Pradėti tiesti 1220 km ilgio dujotiekį numatoma 2010 m. pradžioje.

„Nuo 2006-ųjų metų mes artimai bendradarbiavome su Baltijos šalių valdžios institucijomis, kad suprastumėme ir atsižvelgtumėme į jų interesus“, - sakė R.Baumanis. „Visas „Nord Stream“ konsorciumas investavo daugiau nei 100 mln. eurų į poveikio aplinkai studijas ir planavimą tam, kad užtikrintų, jog dujotiekio Baltijos jūroje maršrutas nekenktų aplinkai ir būtų saugus“.

Nutiesus dujotiekį „Nord Stream“, juo kasmet Europai būtų transportuojama 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Tai sudaro maždaug 25 proc. Europai reikiamo dujų importo, kurio poreikis auga ir dėl didesnio suvartojimo, ir dėl senkančių gamtinių dujų resursų Šiaurės jūroje.