Parlamentas šią savaitę po pateikimo vienbalsiai pritarė birželį trijų valstybių pasirašytos sutarties ratifikavimui. Dar liko du balsavimai, kad įstatymas būtų priimtas.

„Su­tar­tis su­tei­kia ga­li­my­bę au­to­ma­tiš­kai pri­pa­žin­ti Bal­ti­jos ša­lių aukš­to­jo moks­lo kvalifikacijas. Mū­sų aukš­tų­jų mo­kyk­lų ab­sol­ven­tai, taip pat Lat­vi­jos ir Es­ti­jos aukš­tų­jų mokyk­lų ab­sol­ven­tai, no­rė­da­mi pri­pa­žin­ti sa­vo di­plo­mo tei­sė­tu­mą, ne­tu­rės at­itikti jo­kių papildo­mų rei­ka­la­vi­mų“, – sakė projektą pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pristatydama europinę praktiką J. Petrauskienė pažymėjo, kad tar­pu­sa­vio pri­pa­ži­ni­mo dokumen­tus yra pa­si­ra­šiu­sios Be­ni­liuk­so ša­lys ir ke­le­tas Skan­di­na­vi­jos ša­lių.

Automatinis pripažinimas reiškia, kad baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai.

Iki šiol, pavyzdžiui, įgijus bakalauro laipsnį Estijoje ar Latvijoje ir norint studijuoti magistrantūrą Lietuvoje, reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kad įgytas diplomas būtų pripažintas. Akademinio pripažinimo procedūra paprastai užtrunka apie mėnesį.