Šiuo susitarimu apibrėžti šalių bendradarbiavimo Baltijos oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistemos BALTNET organizavimo pagrindai. BALTNET sudėtyje nuo šių metų pradžios Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrina ne vienas, o trys erdvės stebėjimo ir valdymo centrai.

„BALTNET užtikrina Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinės oro erdvės suverenumą ir taip prisideda prie NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimo. Susitarimas dėl naujos struktūros oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistemos sustiprina NATO gebėjimą užtikrinti sklandų oro erdvės stebėjimą ir valdymą taikos bei krizės metu", – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

BALTNET yra pilnai integruota į NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir užtikrina Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės saugumą. Sistema sudaryta iš trijų atskirų nacionalinių valdymo centrų kiekvienoje iš trijų šalių, radiolokacinių postų, radarų, radijo ryšio įrangos bei duomenų perdavimo linijų.

Visi trys nacionaliniai stebėjimo centrai stebi oro erdvę virš savo teritorijų bei jų prieigose, dalinasi duomenimis bei rotacijos principu vykdo NATO oro policijos misijos orlaivių valdymą. Jeigu vienas iš centrų dėl techninių ar kitų priežasčių negali kurti atpažinto oro erdvės paveikslo ar valdyti orlaivių, kitas centras perima funkcijas.

2019 m. spalio 24 d. Baltijos šalių gynybos ministrai Briuselyje pasirašė susitarimą dėl bendros oro erdvės stebėjimo stiprinimo.

Ankstesnė Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema buvo sudaryta 2007 m. pasirašytų susitarimų pagrindu – veikė regioninis bendrojo valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje, valdymo ir pranešimų postai, radiolokaciniai postai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

BALTNET iki šiol turėjo vieną Karmėlavoje veikiantį valdymo centrą, kuris gaudavo radiolokacinę informaciją iš trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos radiolokatorių, ir perduodavo NATO jungtiniam oro operacijų centrui bendrą Baltijos šalių atpažintą oro erdvės vaizdą. Šis centras buvo vienintelis valdęs NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaujančius naikintuvus.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo Ispanijos kontingentas, patruliuojantis su šešiais naikintuvais F-18 „Hornet", juos sustiprina Jungtinės Karalystės kontingentas su trimis naikintuvais „Eurofighter Typhoon". Taip pat šiai misijai pastiprinimą iš Estijos teikia Prancūzijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais „Mirage 2000". Iš viso Baltijos šalių padangę saugo 13 naikintuvų.